Įvažiuoti į sankryžą, esant raudonam arba geltonam šviesoforo signalui, draudžiama

Prieš sankryžą stovint ženklui „Stop“, skersinė „stop“ linija yra vieta, iki kurios vairuotojas turi privažiuoti, sustoti ir nustatyti, ar saugu važiuoti į sankryžą (arba geležinkelio pervažą). Tokiais atvejais skersai kelio važiuojamosios dalies gali būti stambiai užrašyta ištęstomis, iš tolo matomomis raidėmis „STOP“.

Panagrinėkime eismo juostose pažymėtų rodyklių reikšmę. Prieš sankryžą jos nurodo, kokia eismo juosta atitinka kryptį, kuria vairuotojas ketina važiuoti už sankryžos. Kai rodyklės nukreiptos tiesiai, iš savo eismo juostos jis gali važiuoti tik tiesiai per sankryžą; kai rodyklė nukreipta į kairę, gali sukti tiktai kairėn; kai rodyklė rodo į dešinę, gali važiuoti tiktai dešinę pusę. Tačiau yra ir rodyklių, vienu metu rodančių į kairę, į dešinę ir tiesiog. Iš eismo juostos su tokia rodykle valia važiuoti bet kuria iš nurodytų krypčių.

Paprastai rodyklės, leidžiančios ir reikalaujančios sukti kairėn, žymimos eismo juostoje, esančioje arčiausia važiuojamosios dalies vidurio, o rodyklės, nurodančios sukti į dešinę, — kraštinėje dešinėje eismo juostoje.

Beje, yra ir šios taisyklės išimčių, ypač keliuose su daugiaeiliu eismu, kur dviejose gretimose juostose gali būti rodyklių, leidžiančių sukti į tą pačią pusę, t. y. vienu laiku sukti (pavyzdžiui, į kairę) dviem automobiliams, važiuojantiems greta.

Auto supirkimas Vilniuje ir ne tik tais.

Artėjant prie sankryžos su eismo juostomis, galima pastebėti, kad išilginės brūkšninės linijos nuo tam tikro atstumo virsta ištisinėmis. Rodyklės važiuojamojoje dalyje buvo žymiai anksčiau dėl to, kad vairuotojas turėtų laiko ir pakankamą atstumą eismo juostai pakeisti, t. y. užimtų tą ištisinėmis linijomis apribotą juostą, kuri atitiktų tolesnio važiavimo kryptį. Jeigu vairuotojas suklydo arba neapsižiūrėjęs užėmė ne tą eismo juostą, jis jau nebegali kirsti ištisinės linijos ir bausmei už savo klaidą privalo važiuoti jam nereikalinga kryptimi. Ištaisyti savo klaidą jis galės tik toje kelio atkarpoje, kur tai padaryti bus leidžiama.

Šviesoforai

Kai kuriose kelių, o daugiausia miestų gatvių sankryžose eismą reguliuoja šviesoforų šviesos signalai. Šviesoforai turi trijų spalvų signalus: viršuje — raudoną, viduryje — geltoną ir apačioje — žalią. Jų reikšmė aiški iš kelių eismo taisyklių. Kiekvienas vairuotojas žino, kad įvažiuoti į sankryžą, esant raudonam arba geltonam šviesoforo signalui, draudžiama. Tačiau čia yra numatyta išimtis. Kai vairuotojas, greitai važiuodamas, stengiasi pervažiuoti sankryžą, esant žaliam signalui, ir čia pat užsidega geltonas signalas, jis dar gali įvažiuoti sankryžą.

Šoninis slydimas dažnai sukelia avariją.

Atlikę nesudėtingą apskaičiavimą, įsitikinsime, kad duotoji išimtis neprieštarauja bendrai taisyklei, pagal kurią, esant geltonam šviesoforo signalui, visos transporto priemonės turi apleisti sankryžą. Tarkime, automobilis įvažiuoja sankryžą nedideliu greičiu, pavyzdžiui, 30 km/h, arba per 1 s nuvažiuoja daugiau kaip 8 m. Pasikeitus šviesoforo signalui, pervažiuoti dviejų plačių gatvių sankryžą, t. y. apie 24 m, prireiks beveik 3 s. Tokioje sankryžoje geltonas signalas dega 5 s. Taigi, vairuotojas turės atsargoje dar 2 s ir, be abejonės, suspės „peršokti“ sankryžą, prieš užsidegant raudonam

Patiko? Pasidalink

Balkonams netinka aukštaūgiai augalai

Balkonams netinka aukštaūgiai augalai, pavyzdžiui, kardeliai, jurginai. Tai dekoratyvūs augalai, bet balkone juos gali aplaužyti vėjas, o kai kardelių apatiniai žiedai nuvys, tuščias žiedynkotis neteks puošnumo. Nuo ankstyvo pavasario balkonas bus puošnus, kai pasodinamos našlaitės, pavasarinės raktažolės, ramunės. Tiesa, vasarą peržydėjusius reikia pakeisti kitais augalais.

Pietinėje pusėje gerai auga serentis. Balkonams reikia parinkti žemaūgius, kompaktiškus kerelius. Laibenis— baltais smulkiais žiedeliais žydintis, medumi kvepiantis augalas. Labai greitai auga, užpildo visą dėžę, žydi visą vasarą.

Pietinėje, rytinėje ir vakarinėje pusėje tinka auginti pelargonijas. Jų yra įvairių formų: raudonų, oranžinių, rožinių, baltų. Bet ne visos jos tinka balkonams. Atsparesnės yra žemaūgės. Balkonuose geriausia auginti juostuotąją ir svyrančiąją pelargoniją.

Balkone nepakeičiamos smulkiažiedės ir stambiažiedės petunijos. Žydi gausiai ir ilgai, iki pirmųjų šalnų. Ypač tinka balkonams svyrančiosios petunijos. Jos stambiažiedės ir atsparios nepalankioms sąlygoms. Jų ilgi, svyrantys ūgliai nelūžta nuo vėjo, o žiedams nekenkia netgi ilgi lietūs ir vėsus oras. Kadangi petunijos žydi įvairiaspalviais žiedais, tai jas lengva pritaikyti prie fasado spalvos. Gėles reikia sodinti pagal spalvas: dalį dėžės apsodinti baltomis, o likusią purpurinėmis arba geltonomis ir violetinėmis.

Šiaurinėje pusėje gerai auga gumbinė begonija, fuksija, darželinis šalavijas, nasturtės. Ypač nelepios nasturtės. Jas galima pasėti į vazonus vasario—kovo mėnesiais. Nuo sėjos iki žydėjimo praeina 1-1,5 mėnesio. Iki to meto, kai jas bus galima išnešti į balkoną (atšilus orui), susidarys šliaužiančios palaipos, ir balkonas iš sykio sužydės. Tokiu pat būdu galima papuošti palanges. Kur nėra balkonų, gėlėmis papuoštos palangės pagyvintų monotonišką išorinę namo sieną.

Karštomis dienomis žemę dėžėse reikia laistyti du kartus per dieną: anksti rytą ir nusileidus saulei. Laistyti po truputi, pakartotinai, nes perdžiūvusi žemė iš karto nesugeria vandens ir jis išbėgs.

Vijokliniai augalai tinka laiptinių balkonams apželdinti. Pasodinę penkialapį vynvyti, netrukus turėtume vešlią lapinę, kuri puoštų visą namą. O jei šalia jo dar pastatytume dėžę su žydinčiomis gėlėmis, visą vasarą būtų kur pailsėti akiai.

2-3 kartus per mėnesi naudinga augalus patręšti mineralinių trąšų mišiniu. Patartina tręšti ūkanotą dieną arba vakare, prieš tai augalus palaisčius.

Gėlių siena Vilniuje

Patiko? Pasidalink

Merginos grandinėje stovi ta pačia tvarka, kuria užbaigė Linelį

Prieš pradedant šokį, merginos stovi grandinėle užkulisyje, dešinėje pusėje. Kiekviena mergina ištiestoje dešinėje rankoje laiko vainikėlį, o kaire ranka ima už greta stovinčios merginos vainikėlio. Merginos grandinėje stovi ta pačia tvarka, kuria užbaigė Linelį. Grandinės priekyje ta, kuri po Linelio išėjo paskutinė, o paskutinioji ta, kuri išėjo pirmoji.

Visos merginos paskirstytos lygines ir nelygines. Jos grandinėje stovi pakaitomis: lyginė, nelyginė ir t. t.

Pirmoji figūra Ratas (16 tkt.). 1-16 taktai

Iš dešinės pusės, laikydamosios už vainikėlių, merginos viena paskui kitą paprastuoju žingsniu sueina į sceną. Priekyje lyginė mergina, jos dešinė ranka su vainikėliu ištiesta į šoną pečių aukštyje

Merginos paprastuoju žingsniu eina priešinga laikrodžio rodyklei kryptimi ir pamažu sudaro ratą.

16 takte merginos rankomis pasileidžia; keturios nelyginės merginos eina du žingsnius rato vidurį, suėjusios susikabina už vainikėlių ir sudaro vidinį ratuką. Tuo pačiu metu lyginės merginos toliau eina ta pačia kryptimi, ratą palaipsniui sumažina, susikabina už vainikėlių ir sudaro išorinį ratuką.

Antroji figūra Du ratai (8 tkt.). 1-8 taktai

Merginos, esančios vidiniame ratelyje, rankas su vainikėliais pakelia aukštyn ir pakaitiniu žingsniu eina kairę (laikrodžio rodyklės kryptimi).

Išorinio ratuko merginos rankas laiko ištiestas šonus ir pakaitiniu žingsniu eina į dešinę

8 takto pabaigoje sustoja taip, kad nelyginės merginos būtų praėjusios joms iš dešinės stovėjusias merginas, ir pasisuka veidu į išorę. Kadangi ratukai suka priešingomis kryptimis, užbaigti reikia sutikus savo poros merginą. Nelyginės merginos rankomis pasileidžia, o lyginės lieka susikabinusios.

Trečioji figūra Landžiojimas (8 tkt.). 1-8 taktai

Išorinio ratuko merginos, susikabinusios ir pakėlusios rankas, paprastąjį žingsnį daro vietoje, o vidinio ratuko merginos taip pat paprastuoju žingsniu landžioja tarp jų žilvičiu. Per pirmą taktą (trys žingsniai) išeina į išorę, per antrą taktą pro kitą tarpą sueina į vidurį, per trečią taktą pro sekantį tarpą išeina į išorę ir t. t. Eidamos į išorę, merginos pasisuka dešiniuoju pečiu, o eidamos vidurį kairiuoju. Rankos ištiestos šonus, vainikėlis dešinėje rankoje. Nelyginės merginos, žilvičiu paėjusios du ratus, užbaigia savo tarpuose (tarp tų pačių merginų, kaip ir šokio pradžioje), pasisuka nugare centrą ir visos susikabina krepšeliu. Susidaro bendras ratas. Pusė merginų (visos nelyginės) veidu į išorę, o kita pusė (visos lyginės) veidu į centrą.

Ketvirtoji figūra Vainikėlis (8 tkt.). 1-8 taktai

Visos merginos, truputį atsilošusios per liemenį ir galvas pasukusios kairę, žiūri porose viena kitą ir pritupiamuoju žingsniu su šokių bateliais suka ratą priešinga laikrodžio rodyklei kryptimi. Merginos, stovinčios nugara rato centrą, žingsnį pradeda kaire koja, o stovinčios veidu rato centrą — dešine.

8 takte visos merginos pasileidžia rankomis ir trim paprastaisiais žingsniais padidina ratą; nelyginės merginos pasisuka veidu rato centrą ir vėl visos susikabina ištiestomis rankomis (už vainikėlių).

Penktoji figūra Grandinės (8 tkt.). 1-8 taktai

Gilumoje stovinčios dvi merginos paprastuoju žingsniu pradeda vesti kitas merginas priekį ir lenda pro priekyje dviejų merginų sudarytus vartelius. Vartelius sudarančios merginos pamažu eina scenos gilumą, praleidžia visas kitas merginas ir rankomis pasileidžia tik po to, kai pačios pralenda pro savo sudarytus vartelius. Ratuką geriausiai pasukti taip, kad grandines iš gilumos pradėtų vesti pirmoji ir paskutinioji merginos (turima omeny ta tvarka, kuria merginos suėjo sceną).

Grandinės eina toliau, priekyje suka į šonus ir eina į gilumą. Baigiantis muzikai, merginos ateina scenos šonus, pasileidžia rankomis ir pasisuka veidu į žiūrovus. Susidaro dvi virtinės scenos šonuose. Kiekvienoje virtinėje po keturias merginas.

Liaudies šokis – Džigūnas ir Gyvataras

Patiko? Pasidalink