Rožių dauginimas auginiais ir auginių paruošimas

Dauginimas auginiais.

Dalis gėlininkystės ūkių augina savašaknes rožes, t. y. padaugintas įšaknijant auginius. Tai greitas, paprastas ir pigus rožių dauginimo būdas. Be to, savašaknėms rožėms pakanka trumpesnio poilsio laiko, o kai kurias veisles, pavyzdžiui, ‘Sonia’, galima auginti ir be poilsio. Daugeliu atvejų savašaknės rožės auga geriau, būna derlingesnės už skiepytas, joms nereikia šalinti erškėtinių atžalų. Dauginant ūgliais, iš vieno rožių kero galima išauginti daug naujų. Ūgliais jas galima dauginti ištisus metus, tačiau geriausia sausio—birželio mėn.

Auginių paruošimas.

Ūgliai pjaunami nuo žiemą įskiepytų arba į vazonus specialiai dauginimui pasodintų rožių, vos tik pradėjus spalvintis žiedpumpuriams. Be to, galima įšaknyti ir po poilsio nugenėtas rožių šakutes, tačiau jos įsišaknija prasčiau.

Ūgliai pjaunami su lapais. Apatinis pjūvis daromas įstrižai, žemiau apatinio lapo, 0,5 cm atstumu nuo akutės. Apatinis lapas pašalinamas. Viršutinis pjūvis daromas 1-1,5 cm atstumu nuo lapkočio prisegimo vietos. Nupjauti ūgliai iš karto pamerkiami distiliuotą arba virintą vandenį. Išėmus iš vandens ūglių apatiniai pjūviai apipudruojami augimo skatintoju (400 g talko, 60 mg alfanaftilo acto rūgšties ir 100 mg vitamino B1, susmaigstomi substratą 1-1,5 cm gyliu ir 2×2 cm atstumu bei palaistomi vandeniu.

Substratas.

Nuo substrato labai priklauso auginių įsišaknijimas ir augimas. Jis turi būti sterilus, purus, gerai sugeriantis vandenį. Ūgliai geriausiai įsišaknija perlito ir durpių mišinyje (3:1). Perlitą, prieš maišant su durpėmis, reikia sudrėkinti. Paruošto mišinio pilama 5 cm sluoksnis, o ant viršaus dar užberiama 3 cm sluoksnis vien tiktai perlito. Auginius galima įšaknyti ir durpių bei smėlio mišinyje (1:1). Visais atvejais substrato pH 5,8-6.

Temperatūra.

Auginiai geriausiai įsišaknija kai šiltnamio temperatūra būna 22—24°C. Pirmąsias 1-3 savaites, kol formuojasi šaknys, substratas turi būti 2-3° šiltesnis. Vėliau, pradėjus augti šaknims, substrato temperatūra turi būti tokia pati kaip ir oro arba šiek tiek žemesnė.

Drėgmė.

Sėkmingam auginių šaknijimuisi daug reikšmės turi drėgmė, todėl stelažą reikia uždengti įpakavimo audeklu. Dieną auginius purkšti vandeniu, o esant drėgmei palaikyti sudrėkinamas ir audeklas. Pirmąsias septynias dienas vėdinama nudengiant tiktai purškimo metu. Sekančią savaitę besišaknijantys auginiai uždengiami tiktai nakčiai. Vėliau nudengiama visiškai, pratinama prie sausesnio oro.

Šviesa.

Šviesos įtaka auginiams įsišaknyti priklauso nuo jos intensyvumo, spektro sudėties ir apšvietimo laiko. Nustatyta, kad įsišaknijimą stimuliuojančias medžiagas susintetina tiktai jauni lapai. Todėl auginiai su jaunesniais lapais greičiau įsišaknija. Apskritai, auginiai geriausiai įsišaknija sudarius dienos ilgumą 16 val. Šviečiama lempomis DRL-400.

Sodinimas vazonėlius. Įsišakniję ir pradėję augti auginiai sodinami vazonėlius. Galima sodinti ir tiesiai nuolatinę auginimo vietą. Substratas toks pat, kaip ir poskiepiams sodinti. Esant 16-18°C šilumos, jaunos rožės pradeda augti.

Patiko? Pasidalink

Išnagrinėkime įspėjančiuosius ženklus, statomus prieš sankryžas

Išnagrinėkime įspėjančiuosius ženklus, statomus prieš sankryžas. Praktiškai yra trys. Pagal įstrižainę nubrėžto kryžiaus ženklas žymi lygiareikšmių kelių susikirtimą. Čia pirmumo teisė suteikiama vairuotojams, važiuojantiems iš dešinės pusės. Ženklas su plačia vertikalia strėle, perkirsta plonu horizontaliu brūkšniu, rodo, kad artėjame prie sankryžos, kurioje mes turime pirmumo teisę. Ir pagaliau apversto trikampio ženklas įspėja, kad artėjame prie sankryžos, kurioje mes turime suteikti pirmumo teisę transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju keliu.

Beje, čia tenka padaryti vieną pastabą. Važiuojant per sankryžą, pažymėtą plačia vertikalia rodykle, niekada nereikia per daug pasitikinčiai naudotis savo pirmumo teise. Tokią sankryžą važiuojama atsargiai, nes kitas vairuotojas, kuris privalo mus praleisti, gali nepaisyti savo pareigos ir tada gali įvykti avarija. Todėl, netgi žinodami savo teisę, turime būti ypač atsargūs ir atsižvelgti į kito vairuotojo, dviratininko arba vežėjo galimą neatsargumą. Geriau iš viso nepasinaudoti savo teise, negu patekti į avariją, kad ir ne dėl savo kaltės.

Čia derėtų pateikti kiek nemalonų posaki: „Nueik į kapines ir perskaityk antkapio užrašą: čia guli tas, kuris pasinaudojo pirmumo teise“. Galbūt, šis posakis sergės vairuotoją nuo pavojaus, susijusio su per dideliu pasitikėjimu, kad kiti eismo dalyviai griežtai laikysis taisyklių.

Paprastai jie nežinojo apie jokią pirmumo teisę, nes niekas jiems to nepapasakojo. Nors tie vežėjai keletą dešimtmečius važnyčiojo arklius, niekada negirdėjo apie kelių eismo taisykles, išskyrus atsakomybę už važiavimą be žibinto naktį.

Miestuose pirmumo teisės nuostato šiaip taip laikosi (ir tai dažniausiai tik vairuotojai), bet, važiuojant užmiesčio keliais, vairuotojas dažnai patenka į situacijas, kuriose tik ypatingas atsargumas sankryžoje padeda jam išvengti neretai pavojingų susidūrimų.

Prie įspėjančiųjų ženklų dažnai galima pamatyti simbolį, nenumatytą eismo taisyklėse, tačiau anaiptol ne mažiau visiems suprantamą.

Nereikia ignoruoti ženklo „Susikirtimas su tramvajaus linija“, nes jis įspėja ne tik apie tai, kad artėjame prie pervažos per tramvajaus bėgius, bet ir apie tai, kad ji labai pavojinga. Greitai bėgiais riedantis tramvajus gali netikėtai užklupti vairuotoją. Šis įspėjimas yra ypač svarbus, nes tramvajaus bėgius iš šono sunku pastebėti, o jo žibintai tamsoje arba gatvės šviesoje blogai matomi. Įspėjantysis ženklas „Susikirtimas su tramvajaus linija“ nepaprastai reikalingas miestuose, kaip ir užmiestyje, kur važinėja šiuolaikiniai tramvajai, išvystantys didelį greiti.

Automobilių supirkimas Vilniuje kainos

Labai daug avarijų įvyksta, automobiliams užvažiavus ant bėgių prieš pat artėjantį tramvajų. Vairuotojai, išlikę gyvi po tokios avarijos, prisiekinėja, kad iš viso nematė tramvajaus arba manė, jog suspės pervažiuoti bėgius. Tik rimtai atsižvelgę į šio ženklo įspėjimą, niekada nepateksime į tokią situaciją.

Stabdyti reikia sklandžiai, kiek tai įmanoma konkrečioje situacijoje

Patiko? Pasidalink

Yra du apsisukimo būdai su automobiliu

Siaurame kelyje, kur negalima apsisukti vienu pasukimu, apsisukama, atliekant keletą manevrų. Yra du apsisukimo būdai. Pirmuoju būdu apsisukti pradedama, važiuojant į priekį. Automobilis lėtai važiuoja nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kiek galima staigiau sukdamas kairėn. Šioje apsisukimo dalyje judama lėtai, kad priekiniai ratai iki pat galo būtų pasukti į kairę kuo trumpesnėje atkarpoje. Neprivažiavus iki važiuojamosios dalies krašto, reikia greitai pasukti priekinius ratus iki galo į priešingą, t. y. dešiniąją, pusę.

Vadinasi, tuo momentu, kai padangos palies šaligatvio bortą, automobilio ratai bus iki galo pasukti dešinėn. Šis manevras skirtas pasiruošimui važiuoti atbuline eiga.

Po to atbuline eiga nedideliu kampu automobilis nuvairuojamas į priešingą važiuojamosios dalies pusę. Čia vairuotojas, įjungęs pirmąją pavarą, pasuka ratus kairėn ir važiuoja pirmyn. Apsisukimas baigtas.

Apsisukant siaurame kelyje, šiuos manevrus reikia atlikti kelis kartus, stengiantis paruošiamojoje fazėje pasukti ratus į priešingą pusę kuo trumpesnėje automobilio judėjimo atkarpoje.

Antruoju būdu apsisukimas pradedamas, važiuojant atgal. Kai kuriems vairuotojams šis būdas yra patogesnis. Pradedama važiuoti atbuline eiga, sukant priekinius ratus kiek galima labiau kairėn. Tai ne visada lengva padaryti, nes tatai liečia šaligatvio bortą ir juos sunku pasukti. Todėl kartais būtina pavažiuoti maždaug 30 cm nuo šaligatvio.

Patyrę vairuotojai greitai apsisuka ir be šio manevro.

Toliau vairuotojas pasuka priekinius ratus iki galo kairėn ir tol važiuoja, kol užpakalinis ratas paliečia priešingo šaligatvio bortą. Ir šiuo atveju priekinius automobilio ratus jis turi pasukti į priešingą pusę dar prieš tai, kai užpakaliniai mašinos ratai atsirems į šaligatvio bortą. Sukant priekinius ratus, rekomenduojama lėtai važiuoti.

Dabar automobilis stovi skersai važiuojamosios kelio dalies, jo ratai pasukti į dešinę. Vairuotojas, važiuodamas pirmyn, šiame kelyje baigia apsisukimą.

Yra dar keletas apsisukimo būdų: apsisukimas dviem manevrais, panaudojant sankryžoje kelią iš dešinės, ir apsisukimas dviem manevrais, panaudojant sankryžoje kelią iš kairės.

Kai kelias siauras arba automobilis gana ilgas, pavyzdžiui autobusas, apsisukimo manevrus tenka kartoti keletą kartų. Patyręs vairuotojas gali lengvai apsisukti kelyje, kurio plotis tik 1,5 karto didesnis už jo automobilio ilgi.

Automobilių supirkimas Kaune

Patiko? Pasidalink

Sąsaja tarp girtumo ir automobilių supirkimo

Alkoholio koncentracija kraujyje pradeda didėti nuo išgėrimo momento ir didžiausią reikšmę pasiekia laiko tarpu nuo 20 min. iki 1,5 val., paskui, alkoholiui sudegant organizme, ji mažėja. Vidutiniškai per 1 val. sudega 0,1-0,12 alkoholio. Vairuotojas, išgėręs dvi taureles degtinės arba tris konjako, negali vairuoti automobilio mažų mažiausia 10 val. Tačiau žmogaus organizme alkoholis gali išlikti kur kas ilgesnį laiką.

Deja, vairuotojai dažnai nepaiso pavojaus, kurį sukelia alkoholio vartojimas, o drausminės nuobaudos nepakankamai auklėja. Daugelis vairuotojų negali atsispirti galimybei išgerti. Tuo momentu jie nesuvokia visų alkoholio vartojimo pasekmių. Tokie vairuotojai dažnai tampa avarijų kaltininkais, esti areštuojami arba įkalinami; privalo išmokėti dideles sumas nukentėjusiųjų avarijose nuostoliams atlyginti. Pagaliau, gerdamas alkoholinius gėrimus, vairuotojas rizikuoja netekti teisių keleriems metams.

Girtumo laipsniai

Iki 0,5 Šiek tiek jaudresnė būsena, kurios vairuotojas nepastebi; reakcijos trukmė sumažėja, reakcija darosi staigesnė; automobilis valdomas grubiai; pernelyg optimistiškai vertinama situacija kelyje; atsiranda mieguistumas; klaidingai samprotaujama

Nuo 0,5 iki 1,0 Sutrinka -judesių koordinacija, žymiai pailgėja reakcijos trukmė; neteisingai sprendžiama ir klaidingai vertinama situacija; pablogėja regėjimo aštrumas ir gebėjimas nustatyti nuotolį pailgėja apakinimo trukmė, prasilenkiant naktį (vairuotojas, kuris suvokia savo būseną, kartais gali išvengti avarijos)

Nuo 1,0 iki 1,5 Kiekvienas vairuotojas, nepriklausomai nuo jo atsparumo alkoholio poveikiui, įgauna būseną, kuri kelia grėsmę eismo saugumui; keletą kartų , pailgėja reakcijos trukmė; atsiranda bravūriškumas, kitų eismo dalyvių negerbimas; gali sutrikti pusiausvyra; vairuotojas nesilaiko nustatytos judėjimo linijos, nerūpestingai, ne laiku ir per daug staigiai sukinėdamas vairą; atsiranda valiūkiškumas, įgaunąs agresyvumą aplinkai ir sąmoningai sudarąs rizikingas situacijas. Vairuotojas, turįs tokį alkoholio kieki kraujyje, yra pavojingas ir dėl per daug rizikingo vairavimo, reakcijai gerokai sulėtėjus, tampa potencialiu avarijų kaltininku. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys

Nuo 1,5 iki 2,0 Organizmo apsinuodijimas alkoholiu tęsiasi; atrodo, kad vairuotojas pirmą kartą vairuoja automobilį ir nesugeba apskaičiuoti greičio; „gaidiško pasipūtimo“ jausmas ir kitų eismo dalyvių negerbimas pasiekia aukščiausią ribą; sutrinka pusiausvyra ir kalba; tokia vairuotojo būsena labai pavojinga ir keleiviams automobilyje, ir aplinkiniams

Daugiau kaip 2,0 Vairuotojas be galo sunkiai valdo automobilį, nes nebesugeba taisyklingai atlikti būtinų operacijų; jis ne tik klysta, bet ir nebesuvokia situacijos; visiškai nesiorientuoja jį supančioje aplinkoje, daro beprasmiškus judesius; tam tikrais atvejais tokia būsena gali būti mažai pavojinga (!), nes vairuotojas netgi nebegali paleisti automobilio variklio.

Automobilių supirkimas Klaipėda – sąsajos tarp girtumo ir avarijos.

Patiko? Pasidalink

Vairuotojas – automobilių supirkimo priežastis

Darbingumas sumažėja vartojant kai kuriuos vaistus prieš darbą arba jo metu.

Ypač pavojingi vaistai, į kurių sudėtį įeina migdomieji preparatai. Manoma, kad vakare prieš miegą pavartoti vaistai gali neigiamai veikti vairuotojo darbingumą ir kitos dienos rytą.

Kai kuriose šalyse daug eismo nelaimių įvyko dėl to, kad, vairuotojai vartojo migdomuosius ir raminančiuosius preparatus. Austrų profesorius K. Vagneris, išnagrinėjęs daugiau kaip 9 tūkst. eismo nelaimių, nustatė, kad 160 proc jų priežasčių yra vaistai ir migdomieji preparatai. VPR yra sudarytas vaistų, turinčių neigiamos įtakos vairuojant automobilį, sąrašas. Šiame sąraše yra atropinas, beladonas, rezerpinas, elenijus, streptocidas, piramidonas ir kiti paplitę vaistai, kurie dažnai vartojami nepasikonsultavus su gydytoju.

Vairuotojui reikėtų atsiminti, kad, blogai, pasijutus, reikia kreiptis į gydytoją ir nesigydyti pačiam.

Norint išvengti eismo nelaimių, susijusių su patologine vairuotojų būsena, svarbu autotransporto įmonėse organizuoti medicininę kontrolę.

Medicininė kontrolė privaloma lakūnams ir lokomotyvų mašinistams. Vairuotojo darbas yra ne mažiau atsakingas, tačiau vairuotojų sveikata prieš darbą mediciniškai tikrinama dar ne visose autotransporto įmonėse.

Automobilių supirkimas Šiauliuose – eismo nelaimės nesirenka miesto

Siekiant sumažinti eismo nelaimių kiekį, pagrindinis dėmesys skiriamas ne vairuotojui, o automobilio techninei būklei, neatsižvelgiama į tai, kad, statistikos duomenimis, 70% visų eismo nelaimių įvyksta dėl vairuotojų kaltės.

Todėl eismo saugumo problema labiausiai priklauso nuo vairuotojo darbo patikimumo: jo sveikatos būklės, darbingumo ir psichofiziologinių

Šiuo požiūriu svarbus vaidmuo tenka į automokyklas stojančių asmenų medicininiam patikrinimui ir periodiškam vairuotojų sveikatos tikrinimui. Naujoji instrukcija apie transporto priemonių vairuotojų pakartotinį sveikatos tikrinimą numato diferencijuotai vertinti vairuotojų su stažu ir stojančių į automokyklas, vairuotojų profesionalų, vairuotojų mėgėjų, vairuotojų karo ir darbo invalidų sveikatą. Diferencijuoti ne tik reikalavimai vairuotojų sveikatos, būklei, bet ir pakartotinio tikrinimo terminai, kurie kai kurioms vairuotojų kategorijoms sumažinti (nuo 5 iki 1 metų). Tačiau net ir tobuliausia instrukcija negali pakeisti nuolatinės vairuotojų sveikatos būklės stebėjimo, jų darbo bei poilsio režimo kontrolės. Tokia kontrolė turi būti atliekama sistemingai autotransporto įmonių (ATI) sveikatos punktuose.

Salia plataus gydymo ir profilaktikos priemonių komplekso, ATĮ sveikatos punktuose patikrinama vairuotojų sveikata prieš kelionę.

Pagal HHHAT’o pasiūlytą metodiką medicininė apžiūra prieš kelionę pradedama paklausiant vairuotoją apie savijautą, poilsio (miego) trukmę ir sąlygas. Toliau vairuotojų funkcinė būklė tikrinama nustatant pulso dažni, matuojant kraujospūdi ir, jeigu reikia, kūno temperatūrą.

Įtariant apsvaigimą alkoholiu, tikrinama su indikatoriniais vamzdeliais Machovo-Sinkarenkos arba Rapoporto metodais.

Draugai rašo apie savikontrolę.

Patiko? Pasidalink

Kas svarbu gražiems namams? Namų interjeras

Kas svarbu gražiems namams? Lubos, grindys, sienos, baldai, langai?  Dar svarbiau, kad kiekvienas šių daiktų be grožio dar atlieka ir kokią nors tikslinę funkciją. Lauko durys – turi būti saugios, saugoti šilumą ir turėti gerą garso izoliaciją. Vidaus durys turi būti gražios, atsparios braižymui, nes pro jas teks nešioti baldus ir t.t. Ir galų gale kažkada vis tiek bus atsiremta į duris. Dėl to labai svarbu, kad jos būtų atsparios. Labai svarbus ir jų sumontavimas. Jei durys bus įdėtos nelygiai bus kreivi tarpai, jos gali bruožtis į staktą arba į grindis. Pageidautina, kad ir vidaus durys būtų dedamos su gumomis kurios sušvelnintų durų užsidarymo garsą. Langams visų pirma keliami šiluminio laidumo, po to grožio ir saugumo klausimai. Paprasti mediniai langai gali būti dažomi ar lakuojami, o plastikiniams dažniausiai naudojama imitacija arba jie tiesiog paliekami balti. Iš pačių langų saugumo nėra daug. Dėl to jiems komonuojamos papildomos saugumo sistemos – grotos, apsauginės žaliuzės. Plastikiniai langai dideliu saugumu deja nepasižymi.

Grindų montavimas ar tai svarbu?

Svarbus ir grindų montavimas. Jei namas naujas – problemų nedaug. Bet jei namas senas grindis gali tekti naujinti iš pagrindų. Jos ne tik braškės bet ir bus labai kreivos. Dėl to prieš dedant naują grindų dangą reiktų jas išlyginti lyginamuoju mišiniu arba OSB plokštėmis. Jei grindys braška tai joms nepadės niekas – jas reiktų išardyti ir vietoje jų montuoti naujas. Prieš dedant laminatą ar parketlentes ant grindų dangos dedamas lyginamasis audinys iš parolono. Jo sluoksnis būna 2-5 mm. Jis išlygina nedidelius nelygumus iki kelių milimetrų storio. Tačiau didesnių nelygumų jis neišlygins. O jei dėsite didesnį porolono sluoksnį tada grindys nebus stabilios ir banguos. Jei grindys šaltos po jomis reikia tiesti ir izoliacinę medžiagą. Jei sugalvojote, kad norite šildomų grindų, tada reikalingos specialios kitokios medžiagos. Tokioms grindims netiks bet kokios lentelės, bet koks laminatas ir t.t. Visų pirma jos turi būti atsparios karščiui, antra – jos kitaip reaguoja į šilumą. Nes nuo šilumos medžiagos plečiasi ir traukiasi.  O nuo labai didelės šilumos lentelės gali apskritai išsinert viena iš kitos.

Darant remontą pagalvokite kokiam laikui ką darote, nes pavyzdžiui sienas galite pertapetuoti kas porą metų, o grindis ar duris greičiausiai sekantį kartą keisite po dešimties metų. Tad ilgaamžiškoms vietoms pinigų gailėkite mažiau, o tas vietas kurias vis tiek perdarinėsite galite ir padaryti pigiau. Nėra tikslo ten leisti daug pinigų. Sienas išlyginti gerai tikrai verta, nes ant lygių sienų bus lengviau ir tapetuoti ir dažyti. Išlygintos sienos labai palengvins darbą ir ateityje. Svarbu prasivedžioti gerus elektros laidus, pasirūpinti kokybiška santechnika.

Šaltinis kuriuo remtasi: Išorinių pamatų rūsio sienų stiprinimo ,dviejų remonto būdų palyginimas

Patiko? Pasidalink

Konvektoriai – tai šildymo prietaisai

Konvektoriai – tai šildymo prietaisai, kurių dėka oras ne tik šildomas bet ir konvekcijos būdu šiltas oras maišomas su šaltu. Dėl tokio jo veikimo patalpa sušyla greit ir tolygiai. Konvektoriai dažniausiai montuojami ant sienos. Bet ir logiška ant lubų juk jų nesumontuosi. Šildymo prietaisų yra daug ir įvairų – elektriniai, dujiniai, kieto kuro, skysto kuro. Kieto kuro pečiai gali būti kūrenami malkomis, anglimis, briketais, durpėmis, pjuvenomis. Skysto kuro katilai kūrenami mazutu ir specialiu krosniniu kuru. Dujiniai katilai gali būti kūrenami gamtinėmis dujomis arba suskystintomis dujomis iš rezervuaro esančio šalia namo arba iš balionų. Nors gyvenimas eina į priekį ir visi katilai tobulėja, jiems reikia vis mažiau priežiūros. Bet nemažą populiarumą įgauna ir elektrinis šildymas. Naujuose namuose šildymas dažnai įrengiamas šildant grindis. Tada nereikia jokių papildomų radiatorių, o šiluma tolygiai nuo viso grindų ploto kyla į palubę taip šildydama namus.

Fizikinis reiškinys – konvekcija

Labai geras pasirinkimas yra konvektoriai, nes taip išnaudojamas natūralus fizikinis reiškinys – konvekcija. Jei šildytuvas vėją pučia su ventiliatoriumi tai šilumą tikrai paskleis efektyviai. Tačiau ventiliatorius naudoja papildomą elektros energija ir skleidžia garsą. Todėl jo negalėsite palikti įjungto naktį. Konvektorius tokių problemų nesukelia, nes judėjimas vyksta dėl temperatūrų skirtumo. Šildytuvas konvektorius turi būti montuojamas kuo žemiau, nes šiltas oras kyla į viršų. Jei jį sumontuosite palubėje išeis visiškas nesusipratimas ir naudos bus tikrai mažai. Konvektoriai lyginant su paprastais elektriniais šildytuvais gali pasiekti didžiausią naudingumo koeficientą.

Modernūs šildytuvai konvektoriai

Modernūs šildytuvai konvektoriai turi automatinį elektroninį reguliavimą, kurio pagalba įjungia ir išjungia prietaisą pagal nustatytą norimą patalpų temperatūrą. Be to konvektorius kainuos daug pigiau nei kieto ar skysto kuro katilas. Net jei paskaičiuosite, kad šildymas Jums bus brangesnis, atkreipkite dėmesį į patogumą – nereiks rūpintis kuru, jo atsinešti, išvalyti pelenų. Be to kiekvieno pečiaus ar katilo efektyvaus veikimo periodas yra baigtinis. Tai reiškia, kad po maždaug dešimties metų jį reiks keisti nauju. Tad jei jis kainuoja apie 5000 litų tai galite prie kiekvieno sezono šildymo išlaidų pridėti papildomus 500 litų.

Patiko? Pasidalink

Stogo dangos parinkimas – keraminės čerpės

Čerpės gaminamos iš molio ir smėlio mišinio, vandens, oro ir ugnies pagalba. Keraminės čerpės – tai natūralus, ekologiškai švarus, mažinantis radiacijos poveikį produktas.
Keraminė čerpė –viena seniausių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų stogo dangų. Ji atsirado tuomet, kai buvo pradėti statyti šlatiniai stogai
Šiuolaikinių patikimų gamintojų čerpės vandens įgeriamumas neviršija 4,5-5,5 proc., o atsparumas šalčiui didžiulis – sėkmingai atlaiko 450 ir daugiau šaldymo–šildymo ciklų.

Šiuo metu Lietuvoje populiariausios „S“ formos (banguotos) keraminės čerpės. Jos būna kelių modifikacijų – su didesne ar mažesne banga, su užkaitu ar be jo.

Čerpių panaudojimo sritis yra labai plati. Čerpių danga naudojama tiek miestuose ir miesteliuose, tiek kaimuose gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių pastatų statyboje, išskyrus galbūt pramoninius pastatus su labai dideliu tarpatramiu, tačiau pastato ilgis niekaip neįtakoja čerpių panaudojimo galimybių. Šiuo metu čerpių danga dengiami ir mažaaukščiai, ir daugiaaukščiai pastatai. Čerpės neturi panaudojimo apribojimų atsižvelgiant į klimatines sąlygas, jos gali būti vienodai panaudojamos tiek šiauriniuose, tiek pietiniuose rajonuose. Savo vertingų savybių dėka čerpės pelnytai užima vieną pagrindinių vietų tarp visų stogų dangų.      Čerpių privalumai sudaro palankias sąlygas tokiam plačiam jų panaudojimui. Teisingas stogo įrengimo darbų atlikimas bei tinkamos dangos pasirinkimas užtikrina ilgą stogo tarnavimo laiką, o taip pat ir pačių pastatų gyvavimo trukmę.

Visos keramines čerpės atsparios šalčiui. Jeigu prieš dešimt metų reikalaujamas atsparumas šalčiui buvo 35 tūrinio šaldymo-atšildymo ciklų, tai 2000 m. sertifikuojamos čerpes turėjo išlaikyti 150 ciklų. Perėmus Europos standartus, taikomus čerpėms ir jų bandymų būdams, pasikeitė čerpių bandymo būdai ir Lietuvoje. Čerpės šaldomos ir atšildomos suklojus jas ant grebėstų, imituojant natūralias sąlygas  – šlaitas kelias valandas liejamas vandeniu, o vėliau yra staigiai šaldomas. Šiuo būdu šaldomos čerpes turi išlaikyti 100 ciklų. Būtent taip yra tikrinamas šalčio atsparumas, tačiau gamtoje per vienus metus pasitaiko tik pavieniai tokie šalčio ciklai.

Kokybiškomis keraminėmis čerpėmis uždengtas stogas gana dažnai tarnauja tiek pat, kiek ir namas. Gerai įrengta keraminių čerpių danga sensta garbingai – laikui bėgant ji tiktai gražėja, suteikdama namui išskirtinio žavesio. Šiais laikais keraminės čerpės gali būti ne tik natūralaus molio spalvos, bet ir angobuotos ar glazūruotos. Angoba – tai miltelių pavidalo molis, sumaišytas su vandeniu, į kurį pridedamos mineralinės medžiagos, degimo proceso metu suteikiančios atitinkamą spalvą. Dėl šios priežasties, skirtingai nuo kitų stogo dangų, angobuotų čerpių spalva bėgant laikui nesikeičia.

Šiuo metu gaminamos įvairių spalvų keraminės čerpės, tačiau populiariausia spalva iki šių dienų išlikusi – natūrali molio spalva.

Norint atnaujinti keraminių čerpių stogą, tereikės jas nuplauti aukšto slėgio vandens srove. Kaip jau minėjau, keraminės čerpės yra labai atsparios gniuždymui, todėl galima drąsiai vaikščioti ant namo stogo ir jas valyti. Jeigu čerpių negalima nuplauti ant namo stogo – jas teks nuimti.

Čerpės padengimas beveik neturi jokios įtakos čerpės tarnavimo laikui. Koks bebūtų čerpės paviršiaus padengimas, visos čerpės yra išdegamos aukštoje temperatūroje, o čerpės paviršiaus padengimas suteikia čerpei tik estetinį vaizdą. Tokiu būdu pirkėjas gali rinktis iš platesnio čerpių spalvų asortimento. Šiuolaikinė architektūra ir statyba kiek tik įmanoma atsisako įvairių imitacijų.

Keraminėmis čerpėmis dengtas stogas dieną kaupia natūralią sau¬lės energiją, o vakare pamažu perduoda ją į namo vidų. Keraminėmis čerpėmis dengti namai nepraranda šilumos žiemą ir išlieka maloniai vėsūs vasarą. Kokią stogo dangą žmogus bepasirinktų, vis tiek po ja susidaro kondensatas. Skirtingai nuo kitų dangų, čerpių danga „alsuoja“. Per ją lengvai pasišalina garai.

Šiuolaikinių patikimų gamintojų čerpės vandens įgeriamumas neviršija 4,5-5,5 proc., o atsparumas šalčiui didžiulis – sėkmingai atlaiko 450 ir daugiau šaldymo–šildymo cikl

Čerpių dangos privalumai

  • Nesugeria drėgmės.
  • Nepakitusi atlaiko 150 užšalimo ciklų
  • Kadangi čerpės mažų matmenų, nesideformuoja nuo karščio ir šalčio.
  • Derinant įvairios paskirties čerpes gaunamas puikiai vėdinamas stogas.
  • Dėl savo masės ir patikimo tvirtinimo būdo puikiai atlaiko stipriausius vėjus ir uraganus.
  • Čerpės gaminamos iš ekologiškų medžiagų.
  • Spalvų gama plati, todėl stogą nesunku priderinti prie sienų.

Keraminių čerpių techninė charakteristika

Pavadinimas Vidutiniai parametrai Reikalavimai pagal DIN standartus Reikalavimus atitiko
Tūrio svoris kg/dm3 2,44 ≥2,00 Taip
Atsparumas spaudimui N/mm2 >180 ≥80 Taip
Atsparumas lenkimui N/mm2 21 ≥10 Taip
Dilimas cm3/50cm2 8,0 ≤20 Taip
Vandens įgeriamumas m/% 1,1 ≤6 Taip
Atsparumas šalčiui Atspari 52 252 punkto 1 dalis Taip

Čerpės padengimas beveik neturi jokios įtakos čerpės tarnavimo laikui. Koks bebūtų čerpės paviršiaus padengimas, visos čerpės yra išdegamos aukštoje temperatūroje, o čerpės paviršiaus padengimas suteikia čerpei tik estetinį vaizdą.

Šaltinis apie stogo pasirinkimą ir jos elementus: Kaip parinkti šilumos izoliaciją stogo dengimui

Patiko? Pasidalink

Neklinojamas turtas ir kadastriniai matavimai Alytuje

Nekilnojamas turtas yra nuosavybė, kuri susideda iš žemės, joje esančių pastatų, natūralių išteklių tokių kaip augalai, mineralai ar vanduo, kurie yra neatsiejami nuo tos žemės. Nekilnojamas turtas yra nekilnojamojo turto verslo šakos dalis, kuri užsiima nekilnojamojo turto pirkimu, pardavimu ar nekilnojamojo turto nuoma.  Taip pat ir kadastriniai matavimai alytuje. Tai kartu yra ir teisinis terminis teismų naudojamas apibrėžti žemę, statinius esančius ant jos, oro erdvę esančią virš tos žemės ir tos žemės gelmes. Į nekilnojamojo turto sąvoką įeina ir lektuvai bei kosminiai laivai ir jūriniai laivai. Nekilnojamajį turtą galima skirstyti į komercinį nekilnojamajį turtą ir asmeninį. Komercinis nekilnojamas turtas yra įmonių turtas, o asmeninis – privačių asmenų. Nekilnojamasis turtas kaip toks egzistuoja jau nuo senovės romėnų laikų ir yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis. Nekilnojamasis turtas yra puikus investavimo šaltinis, kadangi paprasti daiktai genda, sensta ir susidevi, o nekilnojamojo turto vertė paprastai kyla, todėl daugybė agentūrų ir privačių asmenų bei bankų užsiima nekilnojamojo turto įgijimu ir restruktūrizavimu taip siekdami padidinti jo vertę. Norint padidinti šio turto verte paprastai yra atnaujinami ant tos žemės esantys pastatai, sutvarkoma aplinka, laisvose vietose pastatomi papildomi pastatai arba sodinami vaismedžiai bei vaiskrūmiai.

Kadastriniai matavimai Alytuje

Kadastriniai matavimai Alytuje nėra labai brangūs, nors vietiniams atrodo nepigiai. Alytiškiams vertėtų užsukti į Vilnių ar Kauną ir pasidomėti kiek kadasstriniai amtavimai Kainyoje ten .Tada supras, kad ALytaus kadastrinių matavimų įkainiai tikrai nedidukai. Padidinus nekilnojamojo turto vertę vertintojai į tai atsižvelgia ir nekilnojamajį turtą galima parduoti už žymiai didesnę kainą. Šis turtas skiriasi nuo kilnojamojo keliomis savybėmis. Visų pirma, nekilnojamo turto neįmanoma perkelti, o jeigu jis yra perkeliamas iš vienos vietos į kitą – atsiranda labai dideli papildomi kaštai, o pačio turto vertė sumažėja. Taip pat, nekilnojamasis turtas egzistuoja su visais savo priklausiniais, tai yra su visais priestatais, medžiais, vaisiais, negyvenamom patalpom, kurios realiai yra nekilnojamojo turto vietoje. Kiekvienoje pasaulio valstybeje nekilnojamas turtas yra reglamentuojamas skirtingai, tačiau mokslininkai prieina prie bendros išvados, jog tai yra turtas, kuris yra neatsiejamas nuo žemės ant kurios jis stovi. Valstybė yra didžiausia nekilnojamojo turto savininkė Lietuvoje – jai priklauso daugiausiai nekilnojamojo turto visoje Lietuvoje. Nekilnojamasis turtas yra neatsiejamas nuo verslo, kuris užsiima šio turto pardavimu ir pirkimu.

Daugiau šia tema: http://zup.lt/apie-geodezinius-matavimus-alytuje/

Patiko? Pasidalink

Poliklinikos panaudojamumo charakteristikos

Pagrindinis darbo tikslas išnagrinėti naudotojų ir užduočių charakteristikas, specifikuoti iš pastarųjų išplaukiančius esminių užduočių panaudojamumo tikslus, aprašyti esminių sistemos naudotojų archetipus, nurodyti ir sustruktūrizuoti siekius projekte ir padaryti darbo išvadas.

Uždaviniai

  • Aprašyti būsimą sistemą, kuri bus naudojama projekte.
  • Aprašyti būsimos sistemos suinteresuotų asmenų kategorijas
  • Pateikti personų siekius projekte
  • Aprašyti personų charakteristikas
  • Aprašyti naudotojų tipus
  • Aprašyti vykdomų ir planuojamų kompiuterizuoti užduočių dažnį ir trukmę
  • Parašyti problemų aprašą
  • Aprašyti patobulintos sąveikos vizija
  • Aprašyti esminių užduočių panaudojamumo tikslus

2 PAGRINDINĖ DALIS

2.1 Sistemos aprašymas

Sistema yra betarpiškai naudojama poliklinikos pacientais bei registratūros personalu. Sistemoje saugomi duomenis apie poliklinikos pacientus ir gydytojus. Turi būti suteikta galimybė išduoti sveikatos pažymą pacientui, formuoti ir perduoti ataskaitas sistemos administratoriui ir gydytojui. Sistemoje turi būti formuojamos ataskaitos apie registratūros personalo veiklą: aptarnavimo laiką, aptarnautų pacientų skaičių, tvarkaraščius. Atskira ataskaita turi būti formuojama apie kiekvieną gydytoją, jos darbo laiką, pacientų aptarnavimą. Pacientų duomenis turėtų būti grupuojami ir skaičiuojami pagal diagnozę, simptomus ir vaistus. Sistema reikalinga registratūros darbuotojams efektyvesniam pacientų aptarnavimui bei greitesniam pacientų duomenų pateikimui gydytojui. Sistema paprastina poliklinikos darbuotojų darbą, nes padeda sistematizuoti ir greitai ieškoti reikalingą informaciją, sumažina popierinio darbo kiekį.

2.2 Būsimos sistemos suinteresuotų asmenų kategorijos

Suinteresuoti asmenys
Kategorija Aprašymas Registratūra
Pirminiai Betarpiškai naudoja sistemą. Pacientai, registratūros personalas

 

 

Antriniai Naudoja retai sprendimų priėmimui arba informacijos paieškai. Jie gali betarpiškai sistemos nenaudoti, tačiau gauna jos išvestį arba pateikia įvestį, pavyzdžiui, asmuo, gaunantis sistemos ataskaitas. Gydytojai
Tretiniai Tiesiogiai su sistema nedirba, tačiau jų veikla veikia sistemos sėkmę arba nesėkmę. Pavyzdžiui, savininkas, kurio pelnas didėja arba mažėja, priklausomai nuo sistemos sėkmės. Konkurento gaunamą pelną taip pat įtakoja įmonėje diegiamos sistemos sėkmė. Kitos poliklinikos
Aptarnaujantieji Projektuoja, realizuoja ir prižiūri sistemą. Sistemos administratorius

 

 

Darbo eigoje buvo sudarytas būsimos projektinės sistemos aprašymas. Buvo išskirti ir aprašyti būsimos sistemos suinteresuotų asmenų kategorijos, aprašyti personų siekiai projekte, personų charakteristikos, naudotojų tipai, vykdomų ir planuojamų kompiuterizuoti užduočių dažniai ir trukmę. Buvo parašytas naudotojų problemų aprašas, aprašyta patobulintos sąveikos vizija ir esminiai užduočių panaudojamumo  tikslai.

Šaltinis – panaudojamumas

Patiko? Pasidalink