Tvoros su automatiniais vartais sulaukia daugiausiai dėmesio bei skirtingų nuomonių

Įsirenginėjant namą, kiekvienas stengiamės priimti tokius sprendimus, kurie atneštų komfortą. Nėra nieko blogiau nei išleisti milžiniškus pinigus statyboms ar namo įsirengimui ir vėliau taikstytis su nepatogiais mechanizmais ar kitomis problemomis, kurios tiesiog prašosi pakeitimų. Ši taisyklė galioja visuose sprendimuose, tačiau galima pastebėti, jog tvoros su automatiniais vartais sulaukia daugiausiai dėmesio bei skirtingų nuomonių. Natūralu, jog kiekvienas asmuo turi savo nuomonę apie tai, kokius daiktus pirkti bei kaip įsirengti savo namą. Pastarieji priklauso ne tik nuo norų, tačiau ir galimybių, tad dauguma nuomonių šioje vietoje ir išsiskiria. Visgi, ar verta taupyti komforto sąskaita? Greičiausiai ne, nes jei jau turite pinigų statyti namą, automatiniai vartai nėra tokia didelė investicija, kurios negalėtumėte sau leisti. Galbūt geriau atsisakyti kitų malonumų ar sprendimų, tačiau tik ne vartų su automatine sistema. Taigi, neatmeskite galimybės įsigyti tokią sistemą, nes visi, kurie kažkada įsirenginėdami savo būstą jos atsisakė, gali paliudyti, jog tai yra didelė klaida.

Tik pagalvokite, jei juks kas kartą grįžus namo reikės išlipti iš automobilio, atidaryti vartus, na o pasistačius jį garaže ir vėl uždaryti, kiek nepatogumų tai sukels? Tai ne tik gaištamas laikas, tačiau taip pat ir didelis diskomfortas, nes procesą turėsite kartoti lyjant lietui ar siaučiant pūgai, na o tai tikrai nėra maloni patirtis. Tvoros su automatiniais vartais atneša ne tik patogumą, tačiau ir taip trokštamą privatumą. Pastarasis yra vienas iš pagrindinių aspektų, kodėl gyventojai renkasi būtent nuosavus namus, o ne butus. Greičiausiai neatsirastų nė vieno, kuris atsisakytų galimybės turėti privačią erdvę, kurioje galėtų užsiimti orimą veikla ir išvengti aplinkinių žvilgsnių. Visgi, sklypas to suteikti negali, nes bet kokiu atveju turėsite kaimynus. Taigi, tvora su tinkama vartų sistema yra daug geresnis pasirinkimas, suteikiantis begalę privalumų.

Žinoma, kalbant apie automatinius mechanizmus, didelė dalis vartotojų bijo, jog pastarieji nėra geras pasirinkimas todėl, jog jie priklauso nuo elektros tiekimo. Tai reiškia, jog dingus elektrai jūs negalėsite pasinaudoti savo turima sistema. Ką daryti tokiu atveju? Akumuliatorius avariniam atidarymui yra puiki išeitis, kuri pravers visiems nuosavų namų gyventojams. Tai nedidelė investicija, kuri gali lengvai užtikrinti, jog jūs niekada nebūsite priklausomi nuo elektros energijos ir visada naudositės savo turima sistema. Tai puikus sprendimas, užtikrinantis komfortą bei visišką nepriklausomybę nuo energijos šaltinių.

Patiko? Pasidalink

Lietuviai nuo seno domisi taupymu ir investavimu

Lietuviai nuo seno domisi taupymu ir investavimu. Būdų taupyti ir investuoti yra pačių įvairiausių, pradedant paprastu taupymu bankuose ar kredito įstaigose, baigiant prekyba valiutų biržose ar nekilnojamojo turto įsigijimu. Pastaraisiais metais laikyti pinigų bankuose neverta, nes metinės palūkanos siekia vos iki 1 proc. nuo laikomos sumos, kartais – ir dar mažiau. Kai iš bankų norima paimti paskolą, tuomet palūkanos yra nepalyginamai didesnės, tad žmonės vis dažniau raginami pasvarstyti, ar ne geresnė alternatyva – paskolos už užstatą.

Grįžtant prie investavimo, kaip sakoma, pinigai atneša pinigus, taigi tik investavus galima tikėtis, kad turėtoji pinigų suma išaugs. Taigi kur investuoti ir kaip investuoti sėkmingai? Tai klausimas, kurį galima užduoti ekspertams, tačiau investavimo alternatyvų ir būdų yra begalės – reikia išsirinkti sau tinkamiausius pagal galimos rizikos laipsnį, pagal investicijų tikėtiną grąžą ir laiką, kuris skiriamas investavimui.

Paklausti, kur investuoti geriausia, Lietuviai nė nedvejodami atsako, kad į nekilnojamąjį turtą. Tačiau žmonės tapo šiek tiek atsargesni po taip vadinamojo kainų burbulo, kai butų, namų, žemės ir kito nekilnojamojo turto kainos prieš maždaug 5 metus buvo neadekvačiai iškilusios. Šiandien situacija palankesnė, nes už tokią sumą, kiek tada kainavo vienas butas, šiandien galima įsigyti mažų mažiausiai pusantro ar net du tokius pačius objektus. Žinoma, ir anksčiau, ir dabar nuosavą būstą už grynuosius įpirkti sugebėjo ne kiekvienas, taigi tekdavo skolintis. Populiariausios paskolos buvo imamos iš banko, tačiau neretai žmones sudomindavo ir patraukliomis sąlygomis teikiamos paskolos už užstatą.

Dar viena populiari investicijų rūšis – tai investavimas į brangiuosius metalus ir brangakmenius. Lietuvoje ypač populiarus yra auksas, žmonės jį mielai perka ir pirko nuo seniausių laikų. Po truputį domimasi ir brangakmeniais, tačiau jiems reikia didelių investicijų, be to, investuotojai bijo būti apgauti ir įsigyti menkesnės vertės, nei jie iš tiesų yra, brangiuosius mineralus, jau nekalbant apie tai, kad vietoj autentiško akmens gali būti įsiūlyta pigi ir nieko verta kopija. Tad ir investuojant reikia būti budriems ir atsargiems.

Patiko? Pasidalink

Džigūno šokio judesiu

  1. Kapstymas poromis. Grojama ketvirtoji muzikos dalis.

1-4 taktai

Porose susikabinę rankomis virš alkūnių (laisvosios rankos ant klubų), vyrai šoka kapstomuoju Džigūno žingsniu vieni vieną pusę, o kiti kitą. Avanscenoje esančios dvi poros šoka viena paskui kitą dešinę scenos pusę, o gilumoje esančios kairę scenos pusę. Visi šoka pagal pirmąjį variantą (apsisukimas žingsnio pabaigoje per kairį petį). Apsisukę vėl susikabina porose rankomis virš alkūnių.

5-8 taktai

Tuo pačiu kapstomuoju Džigūno žingsniu, tik pradėdami kaire koja, vyrai grįžta tuo pačiu keliu atgal j tas pačias vietas. Pabaigoje, po treptelėjimo, pasileidžia rankomis, apsisuka per dešinį petį ir vėl susikabina poromis. Rankos virš alkūnių.

II

  1. Poromis ratu. Grojama pirmoji (arba penktoji) muzikos dalis.

Vyrai Džigūno žingsniu šoka ratu pora paskui porą šokio kryptimi. Keturiais Džigūno žingsniais visi padaro po du ratus ir ateina vėl ligi tu pačių vietų. Pabaigoje niekam nereikia pakeisti kojų; visi pasiruošia Džigūno virvutei dešine koja.

  1. Porą keitimasis vietomis. Grojama antroji (arba šeštoji) muzikos dalis.

1-4 taktai

Nekeisdamos susikabinimo, poros, pradėdamos dešine koja, Džigūno virvute pasikeičia vietomis: 1-asis, 2-asis, 7-asis ir 8-asis vyrai šoka į žiūrovų pusę, o 3-asis, 4-asis, 5-asis ir 6-asis į scenos gilumą. To paties ketvertuko vyrai praeina vienas pro kitą veidu. Galvos pasuktos ta kryptimi, kuria šoka.

5-8 taktai

Pradėdami kaire koja, vyrai Džigūno virvute grįžta pro tuos pačius tarpus atgal į savo vietas. Pabaigoje (eglutės metu) poros, nepasileisdamos rankomis, pasisuka veidu žiūrovus. Vyrai susikabina dviem eilėmis po keturis kiekvienoje. Viena eilė labiau avanscenoje, kita — gilumoje. Kraštinių vyrų laisvosios rankos ant klubų.

  1. Suoliavimas. Grojama trečioji (arba septintoji) muzikos dalis. 1-2 taktai

Visi vyrai, pradėdami dešine koja, šoka keturis šuolinius žingsnius tiesiai pirmyn į žiūrovų pusę. Po ketvirtojo šuolinio žingsnio visi vyrai pasileidžia rankomis, sukryžiuoja jas priešais save ir pasisuka šonu į žiūrovus. Pirmojo ketvertuko vyrai (1-4) pasisuka kairėn, o antrojo (5-8) pasisuka dešinėn.

3-4 taktai

Visi pirmojo ketvertuko vyrai šoka tris šuolinius žingsnius į dešinę scenos pusę: 1-asis ir 2-asis vyrai šoka vienas paskui kitą labiau gilumoje, o 3-asis ir 4-asis — avanscenoje. Visi antrojo ketvertuko vyrai šoka kairę scenos pusę: 7-asis ir 8-asis šoka gilumoje, o 5-asis ir 6-asis avanscenoje. Vieno ketvertuko vyrai, susitikdami kito ketvertuko vyrus, prasilenkia kairiaisiais pečiais. Po trijų šuolinių žingsnių, dar nepasisukus nauja kryptimi, daromas treptelėjimas dešine koja, po kurio visi pasisuka nugara žiūrovus ir vėl susikabina tose pačiose eilėse (tik kituose scenos šonuose) rankomis virš alkūnių. Laisvosios kraštinių vyrų rankos ant klubų.

5-6 taktai

Visi vyrai šoka keturis šuolinius žingsnius scenos gilumą. Šokti pradeda dešine koja. Po ketvirto šuolinio žingsnio pasileidžia rankomis, ir pirmojo ketvertuko vyrai pasisuka kairėn, o antrojo — dešinėn. Rankas sukryžiuoja priešais save.

7-8 taktai

Trimis šuoliniais žingsniais vyrai grįžta į tas pačias vietas, kuriose buvo šios figūros pradžioje, tik scenos gilumoje. Prasilenkia kairiaisiais pečiais. Po trijų šuolinių žingsnių treptelėjimas su sportiniais šokių bateliais, po kurio visi pasisuka veidu į žiūrovus. Pirmoje eilėje esantieji susikabina rankomis virš alkūnių, o antroje — sukryžiuoja rankas priešais save.

Patiko? Pasidalink

Rožių dauginimas auginiais ir auginių paruošimas

Dauginimas auginiais.

Dalis gėlininkystės ūkių augina savašaknes rožes, t. y. padaugintas įšaknijant auginius. Tai greitas, paprastas ir pigus rožių dauginimo būdas. Be to, savašaknėms rožėms pakanka trumpesnio poilsio laiko, o kai kurias veisles, pavyzdžiui, ‘Sonia’, galima auginti ir be poilsio. Daugeliu atvejų savašaknės rožės auga geriau, būna derlingesnės už skiepytas, joms nereikia šalinti erškėtinių atžalų. Dauginant ūgliais, iš vieno rožių kero galima išauginti daug naujų. Ūgliais jas galima dauginti ištisus metus, tačiau geriausia sausio—birželio mėn.

Auginių paruošimas.

Ūgliai pjaunami nuo žiemą įskiepytų arba į vazonus specialiai dauginimui pasodintų rožių, vos tik pradėjus spalvintis žiedpumpuriams. Be to, galima įšaknyti ir po poilsio nugenėtas rožių šakutes, tačiau jos įsišaknija prasčiau.

Ūgliai pjaunami su lapais. Apatinis pjūvis daromas įstrižai, žemiau apatinio lapo, 0,5 cm atstumu nuo akutės. Apatinis lapas pašalinamas. Viršutinis pjūvis daromas 1-1,5 cm atstumu nuo lapkočio prisegimo vietos. Nupjauti ūgliai iš karto pamerkiami distiliuotą arba virintą vandenį. Išėmus iš vandens ūglių apatiniai pjūviai apipudruojami augimo skatintoju (400 g talko, 60 mg alfanaftilo acto rūgšties ir 100 mg vitamino B1, susmaigstomi substratą 1-1,5 cm gyliu ir 2×2 cm atstumu bei palaistomi vandeniu.

Substratas.

Nuo substrato labai priklauso auginių įsišaknijimas ir augimas. Jis turi būti sterilus, purus, gerai sugeriantis vandenį. Ūgliai geriausiai įsišaknija perlito ir durpių mišinyje (3:1). Perlitą, prieš maišant su durpėmis, reikia sudrėkinti. Paruošto mišinio pilama 5 cm sluoksnis, o ant viršaus dar užberiama 3 cm sluoksnis vien tiktai perlito. Auginius galima įšaknyti ir durpių bei smėlio mišinyje (1:1). Visais atvejais substrato pH 5,8-6.

Temperatūra.

Auginiai geriausiai įsišaknija kai šiltnamio temperatūra būna 22—24°C. Pirmąsias 1-3 savaites, kol formuojasi šaknys, substratas turi būti 2-3° šiltesnis. Vėliau, pradėjus augti šaknims, substrato temperatūra turi būti tokia pati kaip ir oro arba šiek tiek žemesnė.

Drėgmė.

Sėkmingam auginių šaknijimuisi daug reikšmės turi drėgmė, todėl stelažą reikia uždengti įpakavimo audeklu. Dieną auginius purkšti vandeniu, o esant drėgmei palaikyti sudrėkinamas ir audeklas. Pirmąsias septynias dienas vėdinama nudengiant tiktai purškimo metu. Sekančią savaitę besišaknijantys auginiai uždengiami tiktai nakčiai. Vėliau nudengiama visiškai, pratinama prie sausesnio oro.

Šviesa.

Šviesos įtaka auginiams įsišaknyti priklauso nuo jos intensyvumo, spektro sudėties ir apšvietimo laiko. Nustatyta, kad įsišaknijimą stimuliuojančias medžiagas susintetina tiktai jauni lapai. Todėl auginiai su jaunesniais lapais greičiau įsišaknija. Apskritai, auginiai geriausiai įsišaknija sudarius dienos ilgumą 16 val. Šviečiama lempomis DRL-400.

Sodinimas vazonėlius. Įsišakniję ir pradėję augti auginiai sodinami vazonėlius. Galima sodinti ir tiesiai nuolatinę auginimo vietą. Substratas toks pat, kaip ir poskiepiams sodinti. Esant 16-18°C šilumos, jaunos rožės pradeda augti.

Patiko? Pasidalink

Išnagrinėkime įspėjančiuosius ženklus, statomus prieš sankryžas

Išnagrinėkime įspėjančiuosius ženklus, statomus prieš sankryžas. Praktiškai yra trys. Pagal įstrižainę nubrėžto kryžiaus ženklas žymi lygiareikšmių kelių susikirtimą. Čia pirmumo teisė suteikiama vairuotojams, važiuojantiems iš dešinės pusės. Ženklas su plačia vertikalia strėle, perkirsta plonu horizontaliu brūkšniu, rodo, kad artėjame prie sankryžos, kurioje mes turime pirmumo teisę. Ir pagaliau apversto trikampio ženklas įspėja, kad artėjame prie sankryžos, kurioje mes turime suteikti pirmumo teisę transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju keliu.

Beje, čia tenka padaryti vieną pastabą. Važiuojant per sankryžą, pažymėtą plačia vertikalia rodykle, niekada nereikia per daug pasitikinčiai naudotis savo pirmumo teise. Tokią sankryžą važiuojama atsargiai, nes kitas vairuotojas, kuris privalo mus praleisti, gali nepaisyti savo pareigos ir tada gali įvykti avarija. Todėl, netgi žinodami savo teisę, turime būti ypač atsargūs ir atsižvelgti į kito vairuotojo, dviratininko arba vežėjo galimą neatsargumą. Geriau iš viso nepasinaudoti savo teise, negu patekti į avariją, kad ir ne dėl savo kaltės.

Čia derėtų pateikti kiek nemalonų posaki: „Nueik į kapines ir perskaityk antkapio užrašą: čia guli tas, kuris pasinaudojo pirmumo teise“. Galbūt, šis posakis sergės vairuotoją nuo pavojaus, susijusio su per dideliu pasitikėjimu, kad kiti eismo dalyviai griežtai laikysis taisyklių.

Paprastai jie nežinojo apie jokią pirmumo teisę, nes niekas jiems to nepapasakojo. Nors tie vežėjai keletą dešimtmečius važnyčiojo arklius, niekada negirdėjo apie kelių eismo taisykles, išskyrus atsakomybę už važiavimą be žibinto naktį.

Miestuose pirmumo teisės nuostato šiaip taip laikosi (ir tai dažniausiai tik vairuotojai), bet, važiuojant užmiesčio keliais, vairuotojas dažnai patenka į situacijas, kuriose tik ypatingas atsargumas sankryžoje padeda jam išvengti neretai pavojingų susidūrimų.

Prie įspėjančiųjų ženklų dažnai galima pamatyti simbolį, nenumatytą eismo taisyklėse, tačiau anaiptol ne mažiau visiems suprantamą.

Nereikia ignoruoti ženklo „Susikirtimas su tramvajaus linija“, nes jis įspėja ne tik apie tai, kad artėjame prie pervažos per tramvajaus bėgius, bet ir apie tai, kad ji labai pavojinga. Greitai bėgiais riedantis tramvajus gali netikėtai užklupti vairuotoją. Šis įspėjimas yra ypač svarbus, nes tramvajaus bėgius iš šono sunku pastebėti, o jo žibintai tamsoje arba gatvės šviesoje blogai matomi. Įspėjantysis ženklas „Susikirtimas su tramvajaus linija“ nepaprastai reikalingas miestuose, kaip ir užmiestyje, kur važinėja šiuolaikiniai tramvajai, išvystantys didelį greiti.

Automobilių supirkimas Vilniuje kainos

Labai daug avarijų įvyksta, automobiliams užvažiavus ant bėgių prieš pat artėjantį tramvajų. Vairuotojai, išlikę gyvi po tokios avarijos, prisiekinėja, kad iš viso nematė tramvajaus arba manė, jog suspės pervažiuoti bėgius. Tik rimtai atsižvelgę į šio ženklo įspėjimą, niekada nepateksime į tokią situaciją.

Stabdyti reikia sklandžiai, kiek tai įmanoma konkrečioje situacijoje

Patiko? Pasidalink

Yra du apsisukimo būdai su automobiliu

Siaurame kelyje, kur negalima apsisukti vienu pasukimu, apsisukama, atliekant keletą manevrų. Yra du apsisukimo būdai. Pirmuoju būdu apsisukti pradedama, važiuojant į priekį. Automobilis lėtai važiuoja nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kiek galima staigiau sukdamas kairėn. Šioje apsisukimo dalyje judama lėtai, kad priekiniai ratai iki pat galo būtų pasukti į kairę kuo trumpesnėje atkarpoje. Neprivažiavus iki važiuojamosios dalies krašto, reikia greitai pasukti priekinius ratus iki galo į priešingą, t. y. dešiniąją, pusę.

Vadinasi, tuo momentu, kai padangos palies šaligatvio bortą, automobilio ratai bus iki galo pasukti dešinėn. Šis manevras skirtas pasiruošimui važiuoti atbuline eiga.

Po to atbuline eiga nedideliu kampu automobilis nuvairuojamas į priešingą važiuojamosios dalies pusę. Čia vairuotojas, įjungęs pirmąją pavarą, pasuka ratus kairėn ir važiuoja pirmyn. Apsisukimas baigtas.

Apsisukant siaurame kelyje, šiuos manevrus reikia atlikti kelis kartus, stengiantis paruošiamojoje fazėje pasukti ratus į priešingą pusę kuo trumpesnėje automobilio judėjimo atkarpoje.

Antruoju būdu apsisukimas pradedamas, važiuojant atgal. Kai kuriems vairuotojams šis būdas yra patogesnis. Pradedama važiuoti atbuline eiga, sukant priekinius ratus kiek galima labiau kairėn. Tai ne visada lengva padaryti, nes tatai liečia šaligatvio bortą ir juos sunku pasukti. Todėl kartais būtina pavažiuoti maždaug 30 cm nuo šaligatvio.

Patyrę vairuotojai greitai apsisuka ir be šio manevro.

Toliau vairuotojas pasuka priekinius ratus iki galo kairėn ir tol važiuoja, kol užpakalinis ratas paliečia priešingo šaligatvio bortą. Ir šiuo atveju priekinius automobilio ratus jis turi pasukti į priešingą pusę dar prieš tai, kai užpakaliniai mašinos ratai atsirems į šaligatvio bortą. Sukant priekinius ratus, rekomenduojama lėtai važiuoti.

Dabar automobilis stovi skersai važiuojamosios kelio dalies, jo ratai pasukti į dešinę. Vairuotojas, važiuodamas pirmyn, šiame kelyje baigia apsisukimą.

Yra dar keletas apsisukimo būdų: apsisukimas dviem manevrais, panaudojant sankryžoje kelią iš dešinės, ir apsisukimas dviem manevrais, panaudojant sankryžoje kelią iš kairės.

Kai kelias siauras arba automobilis gana ilgas, pavyzdžiui autobusas, apsisukimo manevrus tenka kartoti keletą kartų. Patyręs vairuotojas gali lengvai apsisukti kelyje, kurio plotis tik 1,5 karto didesnis už jo automobilio ilgi.

Automobilių supirkimas Kaune

Patiko? Pasidalink

Sąsaja tarp girtumo ir automobilių supirkimo

Alkoholio koncentracija kraujyje pradeda didėti nuo išgėrimo momento ir didžiausią reikšmę pasiekia laiko tarpu nuo 20 min. iki 1,5 val., paskui, alkoholiui sudegant organizme, ji mažėja. Vidutiniškai per 1 val. sudega 0,1-0,12 alkoholio. Vairuotojas, išgėręs dvi taureles degtinės arba tris konjako, negali vairuoti automobilio mažų mažiausia 10 val. Tačiau žmogaus organizme alkoholis gali išlikti kur kas ilgesnį laiką.

Deja, vairuotojai dažnai nepaiso pavojaus, kurį sukelia alkoholio vartojimas, o drausminės nuobaudos nepakankamai auklėja. Daugelis vairuotojų negali atsispirti galimybei išgerti. Tuo momentu jie nesuvokia visų alkoholio vartojimo pasekmių. Tokie vairuotojai dažnai tampa avarijų kaltininkais, esti areštuojami arba įkalinami; privalo išmokėti dideles sumas nukentėjusiųjų avarijose nuostoliams atlyginti. Pagaliau, gerdamas alkoholinius gėrimus, vairuotojas rizikuoja netekti teisių keleriems metams.

Girtumo laipsniai

Iki 0,5 Šiek tiek jaudresnė būsena, kurios vairuotojas nepastebi; reakcijos trukmė sumažėja, reakcija darosi staigesnė; automobilis valdomas grubiai; pernelyg optimistiškai vertinama situacija kelyje; atsiranda mieguistumas; klaidingai samprotaujama

Nuo 0,5 iki 1,0 Sutrinka -judesių koordinacija, žymiai pailgėja reakcijos trukmė; neteisingai sprendžiama ir klaidingai vertinama situacija; pablogėja regėjimo aštrumas ir gebėjimas nustatyti nuotolį pailgėja apakinimo trukmė, prasilenkiant naktį (vairuotojas, kuris suvokia savo būseną, kartais gali išvengti avarijos)

Nuo 1,0 iki 1,5 Kiekvienas vairuotojas, nepriklausomai nuo jo atsparumo alkoholio poveikiui, įgauna būseną, kuri kelia grėsmę eismo saugumui; keletą kartų , pailgėja reakcijos trukmė; atsiranda bravūriškumas, kitų eismo dalyvių negerbimas; gali sutrikti pusiausvyra; vairuotojas nesilaiko nustatytos judėjimo linijos, nerūpestingai, ne laiku ir per daug staigiai sukinėdamas vairą; atsiranda valiūkiškumas, įgaunąs agresyvumą aplinkai ir sąmoningai sudarąs rizikingas situacijas. Vairuotojas, turįs tokį alkoholio kieki kraujyje, yra pavojingas ir dėl per daug rizikingo vairavimo, reakcijai gerokai sulėtėjus, tampa potencialiu avarijų kaltininku. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys

Nuo 1,5 iki 2,0 Organizmo apsinuodijimas alkoholiu tęsiasi; atrodo, kad vairuotojas pirmą kartą vairuoja automobilį ir nesugeba apskaičiuoti greičio; „gaidiško pasipūtimo“ jausmas ir kitų eismo dalyvių negerbimas pasiekia aukščiausią ribą; sutrinka pusiausvyra ir kalba; tokia vairuotojo būsena labai pavojinga ir keleiviams automobilyje, ir aplinkiniams

Daugiau kaip 2,0 Vairuotojas be galo sunkiai valdo automobilį, nes nebesugeba taisyklingai atlikti būtinų operacijų; jis ne tik klysta, bet ir nebesuvokia situacijos; visiškai nesiorientuoja jį supančioje aplinkoje, daro beprasmiškus judesius; tam tikrais atvejais tokia būsena gali būti mažai pavojinga (!), nes vairuotojas netgi nebegali paleisti automobilio variklio.

Automobilių supirkimas Klaipėda – sąsajos tarp girtumo ir avarijos.

Patiko? Pasidalink

Vairuotojas – automobilių supirkimo priežastis

Darbingumas sumažėja vartojant kai kuriuos vaistus prieš darbą arba jo metu.

Ypač pavojingi vaistai, į kurių sudėtį įeina migdomieji preparatai. Manoma, kad vakare prieš miegą pavartoti vaistai gali neigiamai veikti vairuotojo darbingumą ir kitos dienos rytą.

Kai kuriose šalyse daug eismo nelaimių įvyko dėl to, kad, vairuotojai vartojo migdomuosius ir raminančiuosius preparatus. Austrų profesorius K. Vagneris, išnagrinėjęs daugiau kaip 9 tūkst. eismo nelaimių, nustatė, kad 160 proc jų priežasčių yra vaistai ir migdomieji preparatai. VPR yra sudarytas vaistų, turinčių neigiamos įtakos vairuojant automobilį, sąrašas. Šiame sąraše yra atropinas, beladonas, rezerpinas, elenijus, streptocidas, piramidonas ir kiti paplitę vaistai, kurie dažnai vartojami nepasikonsultavus su gydytoju.

Vairuotojui reikėtų atsiminti, kad, blogai, pasijutus, reikia kreiptis į gydytoją ir nesigydyti pačiam.

Norint išvengti eismo nelaimių, susijusių su patologine vairuotojų būsena, svarbu autotransporto įmonėse organizuoti medicininę kontrolę.

Medicininė kontrolė privaloma lakūnams ir lokomotyvų mašinistams. Vairuotojo darbas yra ne mažiau atsakingas, tačiau vairuotojų sveikata prieš darbą mediciniškai tikrinama dar ne visose autotransporto įmonėse.

Automobilių supirkimas Šiauliuose – eismo nelaimės nesirenka miesto

Siekiant sumažinti eismo nelaimių kiekį, pagrindinis dėmesys skiriamas ne vairuotojui, o automobilio techninei būklei, neatsižvelgiama į tai, kad, statistikos duomenimis, 70% visų eismo nelaimių įvyksta dėl vairuotojų kaltės.

Todėl eismo saugumo problema labiausiai priklauso nuo vairuotojo darbo patikimumo: jo sveikatos būklės, darbingumo ir psichofiziologinių

Šiuo požiūriu svarbus vaidmuo tenka į automokyklas stojančių asmenų medicininiam patikrinimui ir periodiškam vairuotojų sveikatos tikrinimui. Naujoji instrukcija apie transporto priemonių vairuotojų pakartotinį sveikatos tikrinimą numato diferencijuotai vertinti vairuotojų su stažu ir stojančių į automokyklas, vairuotojų profesionalų, vairuotojų mėgėjų, vairuotojų karo ir darbo invalidų sveikatą. Diferencijuoti ne tik reikalavimai vairuotojų sveikatos, būklei, bet ir pakartotinio tikrinimo terminai, kurie kai kurioms vairuotojų kategorijoms sumažinti (nuo 5 iki 1 metų). Tačiau net ir tobuliausia instrukcija negali pakeisti nuolatinės vairuotojų sveikatos būklės stebėjimo, jų darbo bei poilsio režimo kontrolės. Tokia kontrolė turi būti atliekama sistemingai autotransporto įmonių (ATI) sveikatos punktuose.

Salia plataus gydymo ir profilaktikos priemonių komplekso, ATĮ sveikatos punktuose patikrinama vairuotojų sveikata prieš kelionę.

Pagal HHHAT’o pasiūlytą metodiką medicininė apžiūra prieš kelionę pradedama paklausiant vairuotoją apie savijautą, poilsio (miego) trukmę ir sąlygas. Toliau vairuotojų funkcinė būklė tikrinama nustatant pulso dažni, matuojant kraujospūdi ir, jeigu reikia, kūno temperatūrą.

Įtariant apsvaigimą alkoholiu, tikrinama su indikatoriniais vamzdeliais Machovo-Sinkarenkos arba Rapoporto metodais.

Draugai rašo apie savikontrolę.

Patiko? Pasidalink

Kas svarbu gražiems namams? Namų interjeras

Kas svarbu gražiems namams? Lubos, grindys, sienos, baldai, langai?  Dar svarbiau, kad kiekvienas šių daiktų be grožio dar atlieka ir kokią nors tikslinę funkciją. Lauko durys – turi būti saugios, saugoti šilumą ir turėti gerą garso izoliaciją. Vidaus durys turi būti gražios, atsparios braižymui, nes pro jas teks nešioti baldus ir t.t. Ir galų gale kažkada vis tiek bus atsiremta į duris. Dėl to labai svarbu, kad jos būtų atsparios. Labai svarbus ir jų sumontavimas. Jei durys bus įdėtos nelygiai bus kreivi tarpai, jos gali bruožtis į staktą arba į grindis. Pageidautina, kad ir vidaus durys būtų dedamos su gumomis kurios sušvelnintų durų užsidarymo garsą. Langams visų pirma keliami šiluminio laidumo, po to grožio ir saugumo klausimai. Paprasti mediniai langai gali būti dažomi ar lakuojami, o plastikiniams dažniausiai naudojama imitacija arba jie tiesiog paliekami balti. Iš pačių langų saugumo nėra daug. Dėl to jiems komonuojamos papildomos saugumo sistemos – grotos, apsauginės žaliuzės. Plastikiniai langai dideliu saugumu deja nepasižymi.

Grindų montavimas ar tai svarbu?

Svarbus ir grindų montavimas. Jei namas naujas – problemų nedaug. Bet jei namas senas grindis gali tekti naujinti iš pagrindų. Jos ne tik braškės bet ir bus labai kreivos. Dėl to prieš dedant naują grindų dangą reiktų jas išlyginti lyginamuoju mišiniu arba OSB plokštėmis. Jei grindys braška tai joms nepadės niekas – jas reiktų išardyti ir vietoje jų montuoti naujas. Prieš dedant laminatą ar parketlentes ant grindų dangos dedamas lyginamasis audinys iš parolono. Jo sluoksnis būna 2-5 mm. Jis išlygina nedidelius nelygumus iki kelių milimetrų storio. Tačiau didesnių nelygumų jis neišlygins. O jei dėsite didesnį porolono sluoksnį tada grindys nebus stabilios ir banguos. Jei grindys šaltos po jomis reikia tiesti ir izoliacinę medžiagą. Jei sugalvojote, kad norite šildomų grindų, tada reikalingos specialios kitokios medžiagos. Tokioms grindims netiks bet kokios lentelės, bet koks laminatas ir t.t. Visų pirma jos turi būti atsparios karščiui, antra – jos kitaip reaguoja į šilumą. Nes nuo šilumos medžiagos plečiasi ir traukiasi.  O nuo labai didelės šilumos lentelės gali apskritai išsinert viena iš kitos.

Darant remontą pagalvokite kokiam laikui ką darote, nes pavyzdžiui sienas galite pertapetuoti kas porą metų, o grindis ar duris greičiausiai sekantį kartą keisite po dešimties metų. Tad ilgaamžiškoms vietoms pinigų gailėkite mažiau, o tas vietas kurias vis tiek perdarinėsite galite ir padaryti pigiau. Nėra tikslo ten leisti daug pinigų. Sienas išlyginti gerai tikrai verta, nes ant lygių sienų bus lengviau ir tapetuoti ir dažyti. Išlygintos sienos labai palengvins darbą ir ateityje. Svarbu prasivedžioti gerus elektros laidus, pasirūpinti kokybiška santechnika.

Šaltinis kuriuo remtasi: Išorinių pamatų rūsio sienų stiprinimo ,dviejų remonto būdų palyginimas

Patiko? Pasidalink

Konvektoriai – tai šildymo prietaisai

Konvektoriai – tai šildymo prietaisai, kurių dėka oras ne tik šildomas bet ir konvekcijos būdu šiltas oras maišomas su šaltu. Dėl tokio jo veikimo patalpa sušyla greit ir tolygiai. Konvektoriai dažniausiai montuojami ant sienos. Bet ir logiška ant lubų juk jų nesumontuosi. Šildymo prietaisų yra daug ir įvairų – elektriniai, dujiniai, kieto kuro, skysto kuro. Kieto kuro pečiai gali būti kūrenami malkomis, anglimis, briketais, durpėmis, pjuvenomis. Skysto kuro katilai kūrenami mazutu ir specialiu krosniniu kuru. Dujiniai katilai gali būti kūrenami gamtinėmis dujomis arba suskystintomis dujomis iš rezervuaro esančio šalia namo arba iš balionų. Nors gyvenimas eina į priekį ir visi katilai tobulėja, jiems reikia vis mažiau priežiūros. Bet nemažą populiarumą įgauna ir elektrinis šildymas. Naujuose namuose šildymas dažnai įrengiamas šildant grindis. Tada nereikia jokių papildomų radiatorių, o šiluma tolygiai nuo viso grindų ploto kyla į palubę taip šildydama namus.

Fizikinis reiškinys – konvekcija

Labai geras pasirinkimas yra konvektoriai, nes taip išnaudojamas natūralus fizikinis reiškinys – konvekcija. Jei šildytuvas vėją pučia su ventiliatoriumi tai šilumą tikrai paskleis efektyviai. Tačiau ventiliatorius naudoja papildomą elektros energija ir skleidžia garsą. Todėl jo negalėsite palikti įjungto naktį. Konvektorius tokių problemų nesukelia, nes judėjimas vyksta dėl temperatūrų skirtumo. Šildytuvas konvektorius turi būti montuojamas kuo žemiau, nes šiltas oras kyla į viršų. Jei jį sumontuosite palubėje išeis visiškas nesusipratimas ir naudos bus tikrai mažai. Konvektoriai lyginant su paprastais elektriniais šildytuvais gali pasiekti didžiausią naudingumo koeficientą.

Modernūs šildytuvai konvektoriai

Modernūs šildytuvai konvektoriai turi automatinį elektroninį reguliavimą, kurio pagalba įjungia ir išjungia prietaisą pagal nustatytą norimą patalpų temperatūrą. Be to konvektorius kainuos daug pigiau nei kieto ar skysto kuro katilas. Net jei paskaičiuosite, kad šildymas Jums bus brangesnis, atkreipkite dėmesį į patogumą – nereiks rūpintis kuru, jo atsinešti, išvalyti pelenų. Be to kiekvieno pečiaus ar katilo efektyvaus veikimo periodas yra baigtinis. Tai reiškia, kad po maždaug dešimties metų jį reiks keisti nauju. Tad jei jis kainuoja apie 5000 litų tai galite prie kiekvieno sezono šildymo išlaidų pridėti papildomus 500 litų.

Patiko? Pasidalink