Sąsaja tarp girtumo ir automobilių supirkimo

Alkoholio koncentracija kraujyje pradeda didėti nuo išgėrimo momento ir didžiausią reikšmę pasiekia laiko tarpu nuo 20 min. iki 1,5 val., paskui, alkoholiui sudegant organizme, ji mažėja. Vidutiniškai per 1 val. sudega 0,1-0,12 alkoholio. Vairuotojas, išgėręs dvi taureles degtinės arba tris konjako, negali vairuoti automobilio mažų mažiausia 10 val. Tačiau žmogaus organizme alkoholis gali išlikti kur kas ilgesnį laiką.

Deja, vairuotojai dažnai nepaiso pavojaus, kurį sukelia alkoholio vartojimas, o drausminės nuobaudos nepakankamai auklėja. Daugelis vairuotojų negali atsispirti galimybei išgerti. Tuo momentu jie nesuvokia visų alkoholio vartojimo pasekmių. Tokie vairuotojai dažnai tampa avarijų kaltininkais, esti areštuojami arba įkalinami; privalo išmokėti dideles sumas nukentėjusiųjų avarijose nuostoliams atlyginti. Pagaliau, gerdamas alkoholinius gėrimus, vairuotojas rizikuoja netekti teisių keleriems metams.

Girtumo laipsniai

Iki 0,5 Šiek tiek jaudresnė būsena, kurios vairuotojas nepastebi; reakcijos trukmė sumažėja, reakcija darosi staigesnė; automobilis valdomas grubiai; pernelyg optimistiškai vertinama situacija kelyje; atsiranda mieguistumas; klaidingai samprotaujama

Nuo 0,5 iki 1,0 Sutrinka -judesių koordinacija, žymiai pailgėja reakcijos trukmė; neteisingai sprendžiama ir klaidingai vertinama situacija; pablogėja regėjimo aštrumas ir gebėjimas nustatyti nuotolį pailgėja apakinimo trukmė, prasilenkiant naktį (vairuotojas, kuris suvokia savo būseną, kartais gali išvengti avarijos)

Nuo 1,0 iki 1,5 Kiekvienas vairuotojas, nepriklausomai nuo jo atsparumo alkoholio poveikiui, įgauna būseną, kuri kelia grėsmę eismo saugumui; keletą kartų , pailgėja reakcijos trukmė; atsiranda bravūriškumas, kitų eismo dalyvių negerbimas; gali sutrikti pusiausvyra; vairuotojas nesilaiko nustatytos judėjimo linijos, nerūpestingai, ne laiku ir per daug staigiai sukinėdamas vairą; atsiranda valiūkiškumas, įgaunąs agresyvumą aplinkai ir sąmoningai sudarąs rizikingas situacijas. Vairuotojas, turįs tokį alkoholio kieki kraujyje, yra pavojingas ir dėl per daug rizikingo vairavimo, reakcijai gerokai sulėtėjus, tampa potencialiu avarijų kaltininku. Tai patvirtina ir statistiniai duomenys

Nuo 1,5 iki 2,0 Organizmo apsinuodijimas alkoholiu tęsiasi; atrodo, kad vairuotojas pirmą kartą vairuoja automobilį ir nesugeba apskaičiuoti greičio; „gaidiško pasipūtimo“ jausmas ir kitų eismo dalyvių negerbimas pasiekia aukščiausią ribą; sutrinka pusiausvyra ir kalba; tokia vairuotojo būsena labai pavojinga ir keleiviams automobilyje, ir aplinkiniams

Daugiau kaip 2,0 Vairuotojas be galo sunkiai valdo automobilį, nes nebesugeba taisyklingai atlikti būtinų operacijų; jis ne tik klysta, bet ir nebesuvokia situacijos; visiškai nesiorientuoja jį supančioje aplinkoje, daro beprasmiškus judesius; tam tikrais atvejais tokia būsena gali būti mažai pavojinga (!), nes vairuotojas netgi nebegali paleisti automobilio variklio.

Automobilių supirkimas Klaipėda – sąsajos tarp girtumo ir avarijos.

Patiko? Pasidalink

Vairuotojas – automobilių supirkimo priežastis

Darbingumas sumažėja vartojant kai kuriuos vaistus prieš darbą arba jo metu.

Ypač pavojingi vaistai, į kurių sudėtį įeina migdomieji preparatai. Manoma, kad vakare prieš miegą pavartoti vaistai gali neigiamai veikti vairuotojo darbingumą ir kitos dienos rytą.

Kai kuriose šalyse daug eismo nelaimių įvyko dėl to, kad, vairuotojai vartojo migdomuosius ir raminančiuosius preparatus. Austrų profesorius K. Vagneris, išnagrinėjęs daugiau kaip 9 tūkst. eismo nelaimių, nustatė, kad 160 proc jų priežasčių yra vaistai ir migdomieji preparatai. VPR yra sudarytas vaistų, turinčių neigiamos įtakos vairuojant automobilį, sąrašas. Šiame sąraše yra atropinas, beladonas, rezerpinas, elenijus, streptocidas, piramidonas ir kiti paplitę vaistai, kurie dažnai vartojami nepasikonsultavus su gydytoju.

Vairuotojui reikėtų atsiminti, kad, blogai, pasijutus, reikia kreiptis į gydytoją ir nesigydyti pačiam.

Norint išvengti eismo nelaimių, susijusių su patologine vairuotojų būsena, svarbu autotransporto įmonėse organizuoti medicininę kontrolę.

Medicininė kontrolė privaloma lakūnams ir lokomotyvų mašinistams. Vairuotojo darbas yra ne mažiau atsakingas, tačiau vairuotojų sveikata prieš darbą mediciniškai tikrinama dar ne visose autotransporto įmonėse.

Automobilių supirkimas Šiauliuose – eismo nelaimės nesirenka miesto

Siekiant sumažinti eismo nelaimių kiekį, pagrindinis dėmesys skiriamas ne vairuotojui, o automobilio techninei būklei, neatsižvelgiama į tai, kad, statistikos duomenimis, 70% visų eismo nelaimių įvyksta dėl vairuotojų kaltės.

Todėl eismo saugumo problema labiausiai priklauso nuo vairuotojo darbo patikimumo: jo sveikatos būklės, darbingumo ir psichofiziologinių

Šiuo požiūriu svarbus vaidmuo tenka į automokyklas stojančių asmenų medicininiam patikrinimui ir periodiškam vairuotojų sveikatos tikrinimui. Naujoji instrukcija apie transporto priemonių vairuotojų pakartotinį sveikatos tikrinimą numato diferencijuotai vertinti vairuotojų su stažu ir stojančių į automokyklas, vairuotojų profesionalų, vairuotojų mėgėjų, vairuotojų karo ir darbo invalidų sveikatą. Diferencijuoti ne tik reikalavimai vairuotojų sveikatos, būklei, bet ir pakartotinio tikrinimo terminai, kurie kai kurioms vairuotojų kategorijoms sumažinti (nuo 5 iki 1 metų). Tačiau net ir tobuliausia instrukcija negali pakeisti nuolatinės vairuotojų sveikatos būklės stebėjimo, jų darbo bei poilsio režimo kontrolės. Tokia kontrolė turi būti atliekama sistemingai autotransporto įmonių (ATI) sveikatos punktuose.

Salia plataus gydymo ir profilaktikos priemonių komplekso, ATĮ sveikatos punktuose patikrinama vairuotojų sveikata prieš kelionę.

Pagal HHHAT’o pasiūlytą metodiką medicininė apžiūra prieš kelionę pradedama paklausiant vairuotoją apie savijautą, poilsio (miego) trukmę ir sąlygas. Toliau vairuotojų funkcinė būklė tikrinama nustatant pulso dažni, matuojant kraujospūdi ir, jeigu reikia, kūno temperatūrą.

Įtariant apsvaigimą alkoholiu, tikrinama su indikatoriniais vamzdeliais Machovo-Sinkarenkos arba Rapoporto metodais.

Draugai rašo apie savikontrolę.

Patiko? Pasidalink

PAVARŲ DĖŽIŲ VARIANTAI IR JŲ VEIKIMO PRINCIPAI

Kelyje automobilis susiduria su įvairiomis kliūtimis, nevienodomis kelio sąlygomis, kurios, beje, dažnai keičiasi. Tuščias automobilis greitai lekia lygiu asfaltuotu keliu. Variklis neapkrautas, lengvai dirba. Visiškai kas kita, kai mašina pilnai apkrauta, veža daug krovinių ar keleivių prastu nelygiu vieškeliu. Dėl to automobilis visą laiką turi prisitaikyti prie besikeičiančių kelio sąlygų, nevienodo apkrovimo. Čia ir susiduriame su fizikos dėsniu, kurio esmę populiariai galima nusakyti taip: laimi jėgos — pralaimi greičio ir, priešingai, laimi greičio — pralaimi jėgos. Dėka šio dėsnio ar „auksinės“ taisyklės gerame kelyje ir pakrautas automobilis gali išvystyti didelį greitį. Tačiau įkalnėn greitai neįvažiuosi, neužteks jėgos. Būtina automobilio ratams suteikti didesnę traukos jėgą.

Tam reikalingas mechanizmas, kuris leistų automobiliui prisitaikyti, tai yra keisti važiavimo greiti ir ratų traukos jėgą pagal vairuotojo komandą priklausomai nuo važiavimo sąlygų. Šis mechanizmas — pavarų dėžė.

Dar I. Kulibinas savo „savaeigiame ekipaže“ sukonstravo nesudėtingą įrenginį iš įvairaus dydžio krumpliaračių keisti važiavimo greičiui. Jo principas iki šių dienų naudojamas beveik visų šiuolaikinių automobilių pavarų dėžėse.

Pavarų dėžė skirta pakeisti variklio alkūninio veleno sukimo momentui, perduodamam per kardaninį veleną automobilio varantiesiems ratams. Dėka jos automobilis gali keisti judėjimo krypti, tai yra važiuoti ne tik pirmyn, bet ir atbuline eiga. Be to, pavarų dėžė leidžia atjungti variklį nuo transmisijos, kai automobilis stovi arba važiuoja iš inercijos.

Pavarų dėžės dėka automobilis gali geru keliu išvystyti didelį greiti, o važiuodamas blogu keliu arba įkalnėn įveikti kliūtis ir išvystyti didelę traukos jėgą: tik reikia nekeičiant variklio apsisukimų skaičiaus įjungti žemesnę pavarą. Todėl automobiliuose naudojamos laipsninės krumpliaratinės pavarų dėžės.

Krumpliaratinėje pavarų dėžėje, sudarytoje iš dviejų krumpliaračių, kurių mažesnis yra varantysis, o didesnis — varomasis, varomojo krumpliaračio sukimo momentas (tuo pačiu ir jėga) bus tiek kartų didesnis, kiek jo krumplių skaičius bus didesnis už varančiojo krumpliaračio krumplių skaičių. Dabar lengvuosiuose automobiliuose dažniausiai yra naudojamos keturlaipsnės pavarų dėžės, turinčios keturias pavaras važiuoti pirmyn ir vieną važiuoti atgal. Naudojamos ir trilaipsnės, penkialaipsnės pavarų dėžės. Pavaros perjungiamos svirties pagalba, tačiau yra gaminamos, ir automatinės pavarų dėžės.

Superkamos mašinos su automatinėmis pavarų dėžėmis pasaulyje nebe naujiena. Iš pradžių automatinės pavarų dėžės buvo naudojamos JAV gaminamuose dideliuose, kelias tonas sveriančiuose lengvuosiuose automobiliuose. Vėliau tokios pavarų dėžės pradėtos naudoti ir mažesniuose lengvuosiuose automobiliuose.

Automobilis su automatine pavarų dėže sankabos mechanizmo neturi jį atstoja hidrodinaminis sukimo momento keitiklis.

Kam reikalingos tokios pavarų dėžės? Ar nė paprasčiau gaminti automobilius su įprastinėmis mechaninėmis pavarų dėžėmis.

Automobilio su mechanine pavarų dėže vairuotojas priklausomai nuo eismo situacijos, važiavimo greičio, kelio sąlygų nuolat turi laiku perjunginėti pavaras. Kai kelias lygus, greitis didelis, reikia įjungti aukščiausią pavarą, kai važiuojame į statų kalną, ar pajudame iš vietos — žemiausią (pirmą). Ir taip visą laiką. Tai vargina — neleidžia atsipalaiduoti, tenka nuolat nuimti ranką nuo vairo ir svirtimi perjungti pavaras. Jei pavaros persijungia automatiškai, vairuotojo darbas palengvėja.

Automatinės pavarų dėžės įrengiamos taip pat ir autobusuose, sunkvežimiuose. Ateitis priklauso tik tokioms pavarų dėžėms.

Daugiau apie varančių ratų sistemas

Mūsų draugai: automobiliu supirkimas Vilnius

Patiko? Pasidalink