Rožių dauginimas auginiais ir auginių paruošimas

Dauginimas auginiais.

Dalis gėlininkystės ūkių augina savašaknes rožes, t. y. padaugintas įšaknijant auginius. Tai greitas, paprastas ir pigus rožių dauginimo būdas. Be to, savašaknėms rožėms pakanka trumpesnio poilsio laiko, o kai kurias veisles, pavyzdžiui, ‘Sonia’, galima auginti ir be poilsio. Daugeliu atvejų savašaknės rožės auga geriau, būna derlingesnės už skiepytas, joms nereikia šalinti erškėtinių atžalų. Dauginant ūgliais, iš vieno rožių kero galima išauginti daug naujų. Ūgliais jas galima dauginti ištisus metus, tačiau geriausia sausio—birželio mėn.

Auginių paruošimas.

Ūgliai pjaunami nuo žiemą įskiepytų arba į vazonus specialiai dauginimui pasodintų rožių, vos tik pradėjus spalvintis žiedpumpuriams. Be to, galima įšaknyti ir po poilsio nugenėtas rožių šakutes, tačiau jos įsišaknija prasčiau.

Ūgliai pjaunami su lapais. Apatinis pjūvis daromas įstrižai, žemiau apatinio lapo, 0,5 cm atstumu nuo akutės. Apatinis lapas pašalinamas. Viršutinis pjūvis daromas 1-1,5 cm atstumu nuo lapkočio prisegimo vietos. Nupjauti ūgliai iš karto pamerkiami distiliuotą arba virintą vandenį. Išėmus iš vandens ūglių apatiniai pjūviai apipudruojami augimo skatintoju (400 g talko, 60 mg alfanaftilo acto rūgšties ir 100 mg vitamino B1, susmaigstomi substratą 1-1,5 cm gyliu ir 2×2 cm atstumu bei palaistomi vandeniu.

Substratas.

Nuo substrato labai priklauso auginių įsišaknijimas ir augimas. Jis turi būti sterilus, purus, gerai sugeriantis vandenį. Ūgliai geriausiai įsišaknija perlito ir durpių mišinyje (3:1). Perlitą, prieš maišant su durpėmis, reikia sudrėkinti. Paruošto mišinio pilama 5 cm sluoksnis, o ant viršaus dar užberiama 3 cm sluoksnis vien tiktai perlito. Auginius galima įšaknyti ir durpių bei smėlio mišinyje (1:1). Visais atvejais substrato pH 5,8-6.

Temperatūra.

Auginiai geriausiai įsišaknija kai šiltnamio temperatūra būna 22—24°C. Pirmąsias 1-3 savaites, kol formuojasi šaknys, substratas turi būti 2-3° šiltesnis. Vėliau, pradėjus augti šaknims, substrato temperatūra turi būti tokia pati kaip ir oro arba šiek tiek žemesnė.

Drėgmė.

Sėkmingam auginių šaknijimuisi daug reikšmės turi drėgmė, todėl stelažą reikia uždengti įpakavimo audeklu. Dieną auginius purkšti vandeniu, o esant drėgmei palaikyti sudrėkinamas ir audeklas. Pirmąsias septynias dienas vėdinama nudengiant tiktai purškimo metu. Sekančią savaitę besišaknijantys auginiai uždengiami tiktai nakčiai. Vėliau nudengiama visiškai, pratinama prie sausesnio oro.

Šviesa.

Šviesos įtaka auginiams įsišaknyti priklauso nuo jos intensyvumo, spektro sudėties ir apšvietimo laiko. Nustatyta, kad įsišaknijimą stimuliuojančias medžiagas susintetina tiktai jauni lapai. Todėl auginiai su jaunesniais lapais greičiau įsišaknija. Apskritai, auginiai geriausiai įsišaknija sudarius dienos ilgumą 16 val. Šviečiama lempomis DRL-400.

Sodinimas vazonėlius. Įsišakniję ir pradėję augti auginiai sodinami vazonėlius. Galima sodinti ir tiesiai nuolatinę auginimo vietą. Substratas toks pat, kaip ir poskiepiams sodinti. Esant 16-18°C šilumos, jaunos rožės pradeda augti.

Patiko? Pasidalink

Ar egzistuoja vestuvėms skirtų gėlių mados?

Vestuvės, jaunoji, gėlės, tai žodžiai, kurie puikiai dera tarpusavyje. Žodžiai dera, o kaip visas likęs ansamblis. Juk nuotakos suknelė turi puikiai tikti jaunajai, o gėlės užbaigti nepriekaištingą jaunosios įvaizdį.

Gėlės ir vestuvės

Pakalbėkime apie gėles daugiau. Regis, tai nėra pats svarbiausias vestuvių akcentas ir tikrai ne daugelis šventės svečių jas prisimins, jos nėra tokios ir svarbios, o gal mes šioje vietoje labai klystame?

Taip, egzistuoja mados bei tendencijos ir vestuvinių puokščių pasaulyje. Jos, suprantama, taip be galo greitai nesikeičia, kaip tarkime suknelių ar vyriškų kostiumų vėjai. Čia visada vertinama tam tikra klasikos išraiška, tvarka, subtilumas ir elegancija. Panašu, kad šioje sfera naujienų ir pačių naujausių tendencijų aklai sekti nereikia. Ši diena yra jūsų ir tik jūs žinote ko norite bei kokios gėlės jums patinka.

Variacijų gali būti visokių, bet apsilankymas pas savo srities specialistą ir naudingų žinių suteikti gali. Tarkime, jis patars kokias pasirinkti puokštes galima, kaip jas komponuoti, saikingai papuošti ar įdomiai sužaisti derinant vienus bei kitus žiedus. Pripažinkime patys sau, juk šiame gyvenime tikrai ne viską sugebame. O neretai labai didelis noras nustebinti, pritrenkti ir sužavėti, pavirsta tik nemaloniu eksperimentu, kuriam išleidom nemažus pinigus, bet norimo rezultato ir nesulaukėme.

Septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje elegancija bei kuklumas tikrai nekaraliavo. Daug gėlių ne sudarydavo nuotakos puokštės, bet visuomet žmonės stengėsi, kad ji atrodytų kiek įmanoma didesnė. Aštuntasis dešimtmetis iš vis panaikino visus tabu. Vyrui į vestuves atvykti su baltu kostiumu tapo įprasta praktika, o  puokščių dydis ir jų ekstravagantiškumas niekur nedingo. Reikia pasidžiauti, kad praeitame amžiuje prasidėjęs saikingumas ir paprastumas niekur nedingo.

Vis stengiamasi pažaisti spalvomis ar netikėtais deriniais, bet visos nuotakų puokštes turi saiko prieskonį. Panašu, kad gėlės tampa ne pačiu svarbiausiu nuotakos akcentu. Jos turi papildyti, užbaigti visą kuriamą įvaizdį, o kai viskas tobulai dera tarpusavyje, tada nuo jaunosios akių atitraukti niekas negali. Suprantama, kad tobulus derinius ne visiems pavyksta pasiekti ar įgyvendinti, bet stengtis verta, nes vestuvės, tai ta šventė, kai reikia atrodyti nuostabiai.

straipsnis: Ar egzistuoja tobula vestuvių puokštė?

Patiko? Pasidalink