Kaip veikia kieto kuro katilai?

Kieto kuro katilai veikia žvakės degimo principu, iš viršaus į apačią. Tradiciniuose katiluose ugnis dega apačioje ir visa iš karto, todėl labai greitai išeikvojamos visos šildymo atsargos. Todėl esminė naujosios kartos kietojo kuro katilo dali, yra cirkuliuojantys skysčiai. Mažas vidurinis cilindras talpina tik tam tikrą kiekį pakurų. Paviršutiniame sluoksnyje vykstanti kuro degimas pereina į degimo zonas. Cirkuliuojanti šiluma keliauja iš vienos kameros į kitą, iš viršaus į apačią. Katiluose esantis oro skirstytuvas, yra atsakingas už ekonomišką degimo procesą. Todėl tokiu principu vykstantis degimas yra taupus. Žiemos šildymo sezonas pareikalauja daug pajamų, todėl norėdami sutaupyti nuostolius, geriau investuoti į ilgaamžį kietojo kuro katilą.

Akmens anglys, kuro briketai ir malkos, tai kietojo pagrindo kuras

Akmens anglys, kuro briketai ir malkos, tai kietojo pagrindo kuras. Namuose, kuriuose naudojami kietojo kuro katilai, neįsivaizduojami be šių trijų kuro atsargų. Vieni perka akmens anglis, kiti kuro briketus, o dar kiti savo ūkyje nuolatos turi atsarginių malkų. Iš anksto pasirūpindami ne tik šildymo sistemomis, bet kuro atsargomis, galite šilčiau ir ramiau gyventi. Juk namų šiluma yra jaukumo garantas. Po dienos darbų, norisi sugrįžti į šiltus namus. Ne visi turi laiko nuolatos kūrenti namus, todėl vieną kartą užkūrus kietojo kuro katilą, šiluma rusens visą dieną. Todėl jums liks laiko produktyviam laisvalaikiui ar tiesiog ramiam poilsiui.

Kietojo kuro katilai, jau seniai išpopuliarėjusi šildymo sistema. Malkomis šildomės jau nuo seno, tačiau tik visai neseniai pritaikėme technologinius išradimus, kad tą ugnį ilgiau kurstytume ir palaikytume pastovią šilumą. Kodėl mums šiluma tokia svarbi? Žmonijos pagrindas ir išlikimo garantas yra tiek tiesioginė, tiek ir moralinė šiluma. Kurstydami namų šilumą, mes palaikome šiltus santykius ir viena tarp kito. Kartais taip lengva suvokti kaip veikia paprasčiausios šildymo sistemos, bet taip sunku suvokti žmogiškos šilumos principus. Tačiau ne apie žmogiškąjį ryšį kalbame, o apie elementarią gyvenamų namų šilumą. Jei juose kas nors gyvena, šildymas neišvengiamas. Todėl iš anksto pasirūpinkite efektyviausiu ir ekonomiškiausiu šildymo būdu.

Kodėl kietojo kuro katilai, pirmauja šildymo sistemų rinkoje

Kodėl kietojo kuro katilai, pirmauja šildymo sistemų rinkoje. Šildymas dujoms tampa prabangos preke. Tuo tarpu kietasis kuras, pačios paprasčiausios malkos, jau nuo seno prieinamos. Dauguma nuosavų namų gyventojų jau vasarą pasirūpina malkomis, akmens anglimi ar kietojo kuro briketais. Ekonomiški ir ekologiški sprendimai lemia ir jūsų šildymo sistemos pasirinkimą. Todėl tapydami ir tausodami gamtą pasirinksite saugiausią ir patogiausią būdą sušilti. 2- 3 kartus ilgiau veikiantis degimo procesas, palaiko pastovią šilumą jūsų namuose. Todėl jei nenorite šalti ir eikvoti laiko nuolatos atnaujinant degimą, rinkitės tik specifinių firmų kietojo kuro katilus. Patvarios medžiagos, paprastas veikimo procesas ir nuolatinis karštos ugnies rusenimas,  užtikrins jūsų namų šilumą ir jaukumą.

Patiko? Pasidalink

Gręžiniai ir geologiniai tyrinėjimai

Gręžiniai ir geologiniai tyrinėmai 

Darant gręžinius, nustatoma grunto sluoksnių storis ir sudėtis, jų slūgsojimo sąlygos. Iš gręžinių imami grunto ir vandens pavyzdžiai. Be to, juose atliekami kai kurie bandymo darbai. Gręžiniai išdėstomi tinklu arba linijomis. Atstumas tarp gręžinių esti nuo 100 iki 300 m ir priklauso nuo teritorijos geomorfologinių ypatybių ir pastatų išdės­tymo. Jeigu statybos aikštelės gamtinės sąlygos paprastos ir statiniai. nesudėtingi, tai gręžiami 10 m gylio gręžiniai, retais atvejais — 15— 20 m gylio. Esant sudėtingoms sąlygoms, 20-30% gręžinių turi būti 20-30 m gylio. Jeigu negiliai nuo paviršiaus slūgso uoliniai gruntai, tai gręžiniai jgręžiami j uolą 0,5-1,0 m. Tyrinėjant gruntus po aukš­takrosnių, dūmtraukių pamatais, gręžiniai gali būti gilesni kaip 30 m. Grunto pavyzdžių reikia imti tiek, kad būtų galima pilnai api­būdinti kiekvieną grunto sluoksnj, slūgsanti statybos aikštelės terito­rijoje. Požeminio vandens pavyzdžiai imami, siekiant nustatyti jo agresyvumą. Tyrinėjant dažnai taikomi geofizinės žvalgybos metodai.

Atliekant lauko bandymus, gruntų suspaudžiamumas nustatomas štampais, smėlio gruntų tankis — penetrometrais, gruntų atsparumas šlyčiai, gruntų filtracinės savybės, požeminio vandens cirkuliavimo greitis, jo horizonto svyravimo amplitudė. Jeigu reikia, atliekami sta­cionariniai stebėjimai, t. y. stebima požeminio vandens režimas, nuo­šliaužos, erozija, karsto reiškiniai ir kt.

Lauko darbų metu surinkta medžiaga apibendrinama, išanalizuo­jama ir parašoma ataskaita. Prie ataskaitos pridedamas 1 : 25 000— 1 : 100 000 apžvalginis statybos aikštelės žemėlapis, inžineriniai geolo­giniai žemėlapiai, pjūviai, gręžinių stulpeliai, bandymų grafikai, ste­bėjimų lentelės, fotografijos.

Jeigu statybos aikštelių teritorijos esti seisminiuose, karstiniuose arba nuošliaužų rajonuose, tai atliekami specialūs tyrinėjimai.

Detalūs inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami darbo brė­žinių stadijoje. Paruošiamiljų tyrinėjimų metu surinkta medžiaga detalizuojama ir tikslinama. Detalūs tyrinėjimai tai pagrindiniai ty­rinėjimai, statant statinius. Šios tyrinėjimų stadijos svarbiausi darbai yra žvalgymas ir bandymas. Gręžiniai gręžiami pastato perimetru ar­ba jo ašyse. Kiek reikia gręžinių, priklauso nuo pastato aukšty skai­čiaus, geologinės sąrangos ir kt. Apytikslis atstumas tarp gręžinių pateiktas statybos normose (CH :202-76).

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Archeologinis_tyrimas#.C5.BDvalgomieji_tyrimai

Patiko? Pasidalink