Kas svarbu gražiems namams? Namų interjeras

Kas svarbu gražiems namams? Lubos, grindys, sienos, baldai, langai?  Dar svarbiau, kad kiekvienas šių daiktų be grožio dar atlieka ir kokią nors tikslinę funkciją. Lauko durys – turi būti saugios, saugoti šilumą ir turėti gerą garso izoliaciją. Vidaus durys turi būti gražios, atsparios braižymui, nes pro jas teks nešioti baldus ir t.t. Ir galų gale kažkada vis tiek bus atsiremta į duris. Dėl to labai svarbu, kad jos būtų atsparios. Labai svarbus ir jų sumontavimas. Jei durys bus įdėtos nelygiai bus kreivi tarpai, jos gali bruožtis į staktą arba į grindis. Pageidautina, kad ir vidaus durys būtų dedamos su gumomis kurios sušvelnintų durų užsidarymo garsą. Langams visų pirma keliami šiluminio laidumo, po to grožio ir saugumo klausimai. Paprasti mediniai langai gali būti dažomi ar lakuojami, o plastikiniams dažniausiai naudojama imitacija arba jie tiesiog paliekami balti. Iš pačių langų saugumo nėra daug. Dėl to jiems komonuojamos papildomos saugumo sistemos – grotos, apsauginės žaliuzės. Plastikiniai langai dideliu saugumu deja nepasižymi.

Grindų montavimas ar tai svarbu?

Svarbus ir grindų montavimas. Jei namas naujas – problemų nedaug. Bet jei namas senas grindis gali tekti naujinti iš pagrindų. Jos ne tik braškės bet ir bus labai kreivos. Dėl to prieš dedant naują grindų dangą reiktų jas išlyginti lyginamuoju mišiniu arba OSB plokštėmis. Jei grindys braška tai joms nepadės niekas – jas reiktų išardyti ir vietoje jų montuoti naujas. Prieš dedant laminatą ar parketlentes ant grindų dangos dedamas lyginamasis audinys iš parolono. Jo sluoksnis būna 2-5 mm. Jis išlygina nedidelius nelygumus iki kelių milimetrų storio. Tačiau didesnių nelygumų jis neišlygins. O jei dėsite didesnį porolono sluoksnį tada grindys nebus stabilios ir banguos. Jei grindys šaltos po jomis reikia tiesti ir izoliacinę medžiagą. Jei sugalvojote, kad norite šildomų grindų, tada reikalingos specialios kitokios medžiagos. Tokioms grindims netiks bet kokios lentelės, bet koks laminatas ir t.t. Visų pirma jos turi būti atsparios karščiui, antra – jos kitaip reaguoja į šilumą. Nes nuo šilumos medžiagos plečiasi ir traukiasi.  O nuo labai didelės šilumos lentelės gali apskritai išsinert viena iš kitos.

Darant remontą pagalvokite kokiam laikui ką darote, nes pavyzdžiui sienas galite pertapetuoti kas porą metų, o grindis ar duris greičiausiai sekantį kartą keisite po dešimties metų. Tad ilgaamžiškoms vietoms pinigų gailėkite mažiau, o tas vietas kurias vis tiek perdarinėsite galite ir padaryti pigiau. Nėra tikslo ten leisti daug pinigų. Sienas išlyginti gerai tikrai verta, nes ant lygių sienų bus lengviau ir tapetuoti ir dažyti. Išlygintos sienos labai palengvins darbą ir ateityje. Svarbu prasivedžioti gerus elektros laidus, pasirūpinti kokybiška santechnika.

Šaltinis kuriuo remtasi: Išorinių pamatų rūsio sienų stiprinimo ,dviejų remonto būdų palyginimas

Patiko? Pasidalink

Stogo dangos parinkimas – keraminės čerpės

Čerpės gaminamos iš molio ir smėlio mišinio, vandens, oro ir ugnies pagalba. Keraminės čerpės – tai natūralus, ekologiškai švarus, mažinantis radiacijos poveikį produktas.
Keraminė čerpė –viena seniausių gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų stogo dangų. Ji atsirado tuomet, kai buvo pradėti statyti šlatiniai stogai
Šiuolaikinių patikimų gamintojų čerpės vandens įgeriamumas neviršija 4,5-5,5 proc., o atsparumas šalčiui didžiulis – sėkmingai atlaiko 450 ir daugiau šaldymo–šildymo ciklų.

Šiuo metu Lietuvoje populiariausios „S“ formos (banguotos) keraminės čerpės. Jos būna kelių modifikacijų – su didesne ar mažesne banga, su užkaitu ar be jo.

Čerpių panaudojimo sritis yra labai plati. Čerpių danga naudojama tiek miestuose ir miesteliuose, tiek kaimuose gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių pastatų statyboje, išskyrus galbūt pramoninius pastatus su labai dideliu tarpatramiu, tačiau pastato ilgis niekaip neįtakoja čerpių panaudojimo galimybių. Šiuo metu čerpių danga dengiami ir mažaaukščiai, ir daugiaaukščiai pastatai. Čerpės neturi panaudojimo apribojimų atsižvelgiant į klimatines sąlygas, jos gali būti vienodai panaudojamos tiek šiauriniuose, tiek pietiniuose rajonuose. Savo vertingų savybių dėka čerpės pelnytai užima vieną pagrindinių vietų tarp visų stogų dangų.      Čerpių privalumai sudaro palankias sąlygas tokiam plačiam jų panaudojimui. Teisingas stogo įrengimo darbų atlikimas bei tinkamos dangos pasirinkimas užtikrina ilgą stogo tarnavimo laiką, o taip pat ir pačių pastatų gyvavimo trukmę.

Visos keramines čerpės atsparios šalčiui. Jeigu prieš dešimt metų reikalaujamas atsparumas šalčiui buvo 35 tūrinio šaldymo-atšildymo ciklų, tai 2000 m. sertifikuojamos čerpes turėjo išlaikyti 150 ciklų. Perėmus Europos standartus, taikomus čerpėms ir jų bandymų būdams, pasikeitė čerpių bandymo būdai ir Lietuvoje. Čerpės šaldomos ir atšildomos suklojus jas ant grebėstų, imituojant natūralias sąlygas  – šlaitas kelias valandas liejamas vandeniu, o vėliau yra staigiai šaldomas. Šiuo būdu šaldomos čerpes turi išlaikyti 100 ciklų. Būtent taip yra tikrinamas šalčio atsparumas, tačiau gamtoje per vienus metus pasitaiko tik pavieniai tokie šalčio ciklai.

Kokybiškomis keraminėmis čerpėmis uždengtas stogas gana dažnai tarnauja tiek pat, kiek ir namas. Gerai įrengta keraminių čerpių danga sensta garbingai – laikui bėgant ji tiktai gražėja, suteikdama namui išskirtinio žavesio. Šiais laikais keraminės čerpės gali būti ne tik natūralaus molio spalvos, bet ir angobuotos ar glazūruotos. Angoba – tai miltelių pavidalo molis, sumaišytas su vandeniu, į kurį pridedamos mineralinės medžiagos, degimo proceso metu suteikiančios atitinkamą spalvą. Dėl šios priežasties, skirtingai nuo kitų stogo dangų, angobuotų čerpių spalva bėgant laikui nesikeičia.

Šiuo metu gaminamos įvairių spalvų keraminės čerpės, tačiau populiariausia spalva iki šių dienų išlikusi – natūrali molio spalva.

Norint atnaujinti keraminių čerpių stogą, tereikės jas nuplauti aukšto slėgio vandens srove. Kaip jau minėjau, keraminės čerpės yra labai atsparios gniuždymui, todėl galima drąsiai vaikščioti ant namo stogo ir jas valyti. Jeigu čerpių negalima nuplauti ant namo stogo – jas teks nuimti.

Čerpės padengimas beveik neturi jokios įtakos čerpės tarnavimo laikui. Koks bebūtų čerpės paviršiaus padengimas, visos čerpės yra išdegamos aukštoje temperatūroje, o čerpės paviršiaus padengimas suteikia čerpei tik estetinį vaizdą. Tokiu būdu pirkėjas gali rinktis iš platesnio čerpių spalvų asortimento. Šiuolaikinė architektūra ir statyba kiek tik įmanoma atsisako įvairių imitacijų.

Keraminėmis čerpėmis dengtas stogas dieną kaupia natūralią sau¬lės energiją, o vakare pamažu perduoda ją į namo vidų. Keraminėmis čerpėmis dengti namai nepraranda šilumos žiemą ir išlieka maloniai vėsūs vasarą. Kokią stogo dangą žmogus bepasirinktų, vis tiek po ja susidaro kondensatas. Skirtingai nuo kitų dangų, čerpių danga „alsuoja“. Per ją lengvai pasišalina garai.

Šiuolaikinių patikimų gamintojų čerpės vandens įgeriamumas neviršija 4,5-5,5 proc., o atsparumas šalčiui didžiulis – sėkmingai atlaiko 450 ir daugiau šaldymo–šildymo cikl

Čerpių dangos privalumai

  • Nesugeria drėgmės.
  • Nepakitusi atlaiko 150 užšalimo ciklų
  • Kadangi čerpės mažų matmenų, nesideformuoja nuo karščio ir šalčio.
  • Derinant įvairios paskirties čerpes gaunamas puikiai vėdinamas stogas.
  • Dėl savo masės ir patikimo tvirtinimo būdo puikiai atlaiko stipriausius vėjus ir uraganus.
  • Čerpės gaminamos iš ekologiškų medžiagų.
  • Spalvų gama plati, todėl stogą nesunku priderinti prie sienų.

Keraminių čerpių techninė charakteristika

Pavadinimas Vidutiniai parametrai Reikalavimai pagal DIN standartus Reikalavimus atitiko
Tūrio svoris kg/dm3 2,44 ≥2,00 Taip
Atsparumas spaudimui N/mm2 >180 ≥80 Taip
Atsparumas lenkimui N/mm2 21 ≥10 Taip
Dilimas cm3/50cm2 8,0 ≤20 Taip
Vandens įgeriamumas m/% 1,1 ≤6 Taip
Atsparumas šalčiui Atspari 52 252 punkto 1 dalis Taip

Čerpės padengimas beveik neturi jokios įtakos čerpės tarnavimo laikui. Koks bebūtų čerpės paviršiaus padengimas, visos čerpės yra išdegamos aukštoje temperatūroje, o čerpės paviršiaus padengimas suteikia čerpei tik estetinį vaizdą.

Šaltinis apie stogo pasirinkimą ir jos elementus: Kaip parinkti šilumos izoliaciją stogo dengimui

Patiko? Pasidalink

GRUNTAVIMO IR POLITŪRAVIMO DARBAI

Gruntavimas. Prieš gruntuojant, išdžiūvęs medžio paviršius dar pasvidinamas. Šį kartą geriau svidinti išilgai medžio suveltų ašutų kuokštele, negu svidinamuoju popieriumi. Ašutai nepažeidžia beicuotos medienos.

Gruntuojant politūra užtepama du kartus išilgai medžio skudurėliu arba vatos tamponu. Išdžiūvęs paviršius vėl lengvai pasvidinamas. Norint, kad jis būtų visai lygus, reikia prieš gruntuojant medienos poras užtepti specialia pasta — porų užpildu. Tačiau jas galima užkišti ir politūruojant. Tam tikslui gruntuotas ir nusvidintas paviršius dar bent porą kartų perpolitūruojamas, šį kartą ne išilgai medžio, bet sukant gniaužtu paviršiuje ratus. Iš pradžių, kol gniaužte yra daugiau politūros, juo tepama beveik nespaudžiant, o kai jau politūra baigiasi, — galima ir stipriau paspausti. Aplamai kiek ir kur spausti, kur ir kada daugiau ar mažiau tepti, turi jausti pats politūruotojas. Nors politūra džiūsta, palyginti, greit, ir jos sluoksnius galima tepti beveik vieną po kito, tačiau, prieš tepant, visada reikia žiūrėti, kad paviršius būtų išdžiūvęs. Kitaip — politūrą galima lengvai nubraukti, be to, ji veltųsi, ir neįmanoma būtų toliau dirbti. Kai jau paviršius atrodo gražiai politūra padengtas, reikia leisti jam gerai išdžiūti. Po to paviršių truputį pabarstyti pemzos milteliais ir, sudrėkinus gniaužtą skystesne (labiau spiritu atskiesta) politūra, sukant paviršiuje ratus, vėl kelis kartus perpolitūruoti. Tuo būdu ne tik užsipildo medienos poros, bet ir paviršius kartu nusvidinamas. Po to dar porą kartų perpolitūravus be miltelių, galima laikyti gruntavimą baigtu. Po gruntavimo visada lieka daug dulkių, daug statybinių atliekų.

Politūravimas — to paties grunto dengimas ir lyginimas toliau, kol paviršius ima blizgėti. Pradėti politūruoti galima ne anksčiau kaip po vienos paros, baigus gruntuoti. Politūruojant ant paviršiaus galima kartkartėmis užlašinti po kelis lašus sėmenų aliejaus. Gniaužtas neturi būti nei perdaug šlapias, nei perdaug sausas. Jo apačia turi būti visuomet švari, minkšta ir neaplipusi.

Poliravimo tikslas — nuimti nuo politūruojamo paviršiaus visą aliejaus likutį. Tai atliekama, politūruojant toliau visai skysta politūra. Iš pradžių dar galima užlašinti vieną kitą lašą aliejaus, o baigiant gniaužtą reikia vilgyti tik grynu spiritu. Daroma taip: kai jau paviršius išsilygina, tik jame dar matomi vadinamieji politūravimo debesys, imamas visai švarus vilnonis arba vatinis gniaužtas, suvilgomas spiritu ir, užvyniojus dviguba linine drobe, beveik visai nespaudžiant ir nesukant, o braukiant tiesiai, blizginama tol, kol nelieka jokių matinių pėdsakų. Baigiant blizginti, kai gniaužtas jau yra beveik apysausis, reikia nuimti nuo jo vieną eilę drobės ir su likusia poliruoti tol, kol gniaužtas lieka visai sausas. Tuo ir baigiama politūruoti.

Beicuoti cheminiais beicais yra daug sudėtingiau, ir čia to darbo neverta aprašinėti. Kaip cheminio beicavimo pavyzdį galima nurodyti ąžuolo beicavimą geležies sulfato (kuporoso) tirpalu vandenyje. Priklausomai nuo tirpalo stiprumo ąžuolo mediena, kuri, kaip žinoma, turi tanino rūgščių, nusidažo šviesiau arba tamsiau pilkai, net juodai. Išdžiūvęs paviršius lakuojamas, arba politūruojamas.

Kitų medžių medienos geležies sulfato tirpalas nenudažo, sugadina buitinę techniką.

Daug ką galima sužinoti… https://lt.wikipedia.org/wiki/Glaistas

Patiko? Pasidalink