Gru 12, 2018
1988 Views
Komentavimas išjungtas įraše Kuo žvaigždes skiriasi nuo planetos?

Kuo žvaigždes skiriasi nuo planetos?

Written by

Skirtumas tarpe jų maždaug toks pat, kaip tarp Saulės ir Žemės.

Žvaigždės — tai dangaus kūnai, aplamai panašūs į mūsų Saulę: milžiniški dujiniai rutuliai su labai aukšta paviršiaus temperatūra nuo 2000 ligi 4000° — ir dar aukštesne temperatūra centre, kur ji tikriausiai siekia kelias dešimtis milijonų laipsnių. Žvaigždžių masės — didžiulės, paprastai jos yra kelis šimtus tūkstančių kartų didesnės už Žemės masę, tuo tarpu planetos tai palyginti mažos masės ir nedidelių dydžių kūnai. Tačiau principinis planetos ir žvaigždės skirtumas yra tas, kad žvaigždės šviečia, tuo tarpu planetos yra tamsūs kūnai. Planetos matomos tik tada, kai jas apšviečia koks nors kitas kūnas, pavyzdžiui, mūsų sistemoje Saulė.

Žvaigždės šviečia dėl tam tikrų procesų, kurie vyksta jų gelmėse ir kuriuos vadiname branduolinėmis reakcijomis (šių procesų planetose nebūna arba jie vyksta menkai). Šių procesų metu lengvieji elementai, daugiausia vandenilis, virsta sunkiaisiais. Su šviesa, trumposioms bangoms spinduliuojant, išsiskiria milžiniškas kiekis energijos. Kadangi nuolat išsiskiria daug energijos, žvaigždėje visą laiką būna labai aukšta temperatūra, kuri įgalina toliau vykti reakcijai, išskiriančiai naujus energijos kiekius. Taigi žvaigždės beveik nepakisdamos šviečia milijonus ir net milijardus metų.

KAS YRA ŽVAIGŽDYNAI IR KAIP JIE VADINAMI?

Galima spėti, kad gilioje senovėje žmonės, piešdami žvaigždes, jungdavo jas vieną su. kita, kad būtų patogiau įsiminti jų išsidėstymą. Ilgainiui atskiros figūros (atsirandančios, sujungiant žvaigždes) nuo tų piešinių gavo vardus. Tuo būdu astronomai lengviau galėjo surasti bendrą kalbą, nes, užuot žymėję kurios nors žvaigždės padėti tam tikru laiku kuriais nors skaičiais (koordinatėmis), jie tiesiog sakydavo, kad tokia ir tokia žvaigždė priklauso, pavyzdžiui, Tauro žvaigždynui ir yra jo dešinioji akis arba guli ant kairiojo peties.

Žvaigždynų pavadinimai buvo susiję su religiniais tikėjimais: senovėje žmonės daugelį žvaigždynų tapatindavo su dievais arba deivėmis. Atsirasdavo legendų, pavyzdžiui, apie deivę, kurią aukščiausias dangaus dievas Dzeusas pavertęs Grįžulo Ratais, norėdamas nubausti už skriaudas, kurias ji padariusi Herai, Dzeuso žmonai. Palengva visi žvaigždynai tapo susieti su tam tikrais padavimais, kurie tokiu būdu „Įsitvirtino” danguje.

Viduramžiais buvo mėginta pakeisti žvaigždynų pavadinimus kitais, paimtais iš evangelijos, tačiau iš to nieko neišėjo. Naujaisiais laikais prisidėjo dar keli nauji žvaigždynai: pavyzdžiui, Sobieskio skydas, o taip pat daug naujų žvaigždynų pietiniame dangaus pusrutulyje, kurio negalėjo stebėti senovės graikai ir egiptiečiai. Neseniai dangaus žemėlapyje gana neryškios žvaigždynų ribos buvo kiek pakeistos, kad jos būtų, taip sakant, ryškesnės.

Žvaigždynų sąrašas didelis, į jį įeina apie devyniasdešimt pavadinimų. čia nesiimsime vardinti, nes skaitytojas juos ras bet kuriame astronomijos vadovėlyje arba astronominėse lentelėse.

KODĖL KOMETA TURI UODEGA?

Prie Saulės artėjančios kometos temperatūra didėja. Dėl šito kietuose kūnuose esančios dujų molekulės juda greičiau ir tuo būdu jos, iš pradžių lėtai, o paskiau vis greičiau, atsipalaiduoja iš materijos masių, sudarančių kometos branduolį. Atsipalaiduojančios dujos virsta vadinamuoju kometos branduolio apvalkalu, ir, artėjant prie Saulės, šios dujos, stipriai veikiant jas šviesos slėgiui, pradeda tolti nuo kometos. Šios tolstančios dujos bei dulkės kaip tik ir sudaro kometos uodegą. Todėl kometų uodegos dažniausiai būna pasuktos i priešingą Saulei pusę.

Kometos yra labai nepatvarūs kūnai jų amžius siekia tiktai tūkstančius, o kartais ir šimtus metu.

Article Categories:
Įdomybės

Comments are closed.