Įprastinės perėjos ir perėjos su pėsčiųjų pirmumo teise

Kaip žinoma iš kelių eismo taisyklių, pėsčiųjų perėjos per važiuojamąją dalį, net ir nepažymėtos, yra prie gatvių sankryžų. Perėjomis taip pat laikomos gerai žinomi „zebro“ tipo perėjimai, pažymėti važiuojamojoje dalyje judančiomis, ir kitos vietos, pažymėtos įspėjančiuoju ženklu arba kitu visiems suprantamu būdu. Visos šios perėjos, nepriklausomai nuo jų žymėjimo būdo, turi vienodą reikšmę ir pėstiesiems, ir automobilių vairuotojams.

Ypatingas dėmesys skirtinas pėstiesiems, pereinantiems per kelią specialiai pažymėtose vietose. Vairuotojas, privažiuodamas prie pažymėtos pėsčiųjų perėjos, turi taip apriboti važiavimo greitį, kad leistų pėstiesiems laisvai pereiti kelią, nelėtinant arba nespartinant žingsnio bei nesustojant. Ši pareiga galioja tuo atveju, kai pėstieji arba pėstysis jau yra perėjoje. Tačiau pėstieji neturi eiti į perėją, automobiliui esant netoli jos. Prieš eidami į perėją, jie privalo nustatyti automobilio važiavimo greitį ir atstumą iki perėjos ir susilaikyti, jeigu negali saugiai pereiti.

Beje, dažnai pėstieji neatsargiai pereina kelią. Visiškai nesiskaito su automobilių eismu seni žmonės, įsitikinę, kad pažymėtose perėjose niekas jiems negresia. Numatęs tokį pėsčiųjų elgesį, vairuotojas sugeba išvengti avarijos, pradėdamas stabdyti atitinkamame atstume nuo perėjos.

Kiekvieną temperamentą charakterizuoja šie požymiai

Sėdinčiam prie vairo dera atsiminti, kad, važiuodamas per balas, neturi aptaškyti pėsčiųjų. Taip pat negalima lenkti transporto priemonių pėsčiųjų perėjose ir prie jų artėjant. Jeigu automobilis sustojo, praleisdamas pėsčiuosius, niekas negali jo lenkti. Kiti vairuotojai turi laukti, kol tas automobilis pradės važiuoti, praleidęs pėsčiuosius.

Praktikoje tenka skaitytis su pėsčiaisiais ne tik tada, kai jie jau eina per kelią, bet ir kai laukia prie perėjos. Vairuotojas, pamatęs, kad ant šaligatvio susirinko grupė pėsčiųjų, privalo sustabdyti automobilį prieš perėją ir juos praleisti. Taip elgiasi kultūringas vairuotojas.

Važiavimas atbuline eiga ir manevravimas

Vairuotojų ir pėsčiųjų elgesys perėjose, kaip niekas kitas, priklauso nuo eismo dalyvių kultūros. Vienas nelabai kultūringas eismo dalyvis gali sukelti rimtą pavojų.

Neatsargiam pėsčiajam netikėtai išėjus į važiuojamąją dalį pavojingu atstumu nuo automobilio, vairuotojas nedelsdamas signalizuoja garsiniu signalu, kad jį įspėtų, ir pristabdęs stengiasi jį lenkti. Netikėtai pėsčiajam išėjus į važiuojamąją dalį, netgi ant pažymėtos perėjos juostos, visada susidaro pavojinga situacija ir vairuotojas atsiduria keblioje padėtyje. Tačiau patyręs ir atsargus vairuotojas visada sugeba susiorientuoti pavojingoje situacijoje pirmiau, negu pėstysis išbėga į važiuojamąją dalį, ir dėl visa ko imasi ypatingo atsargumo priemonių.

Privalu įsidėmėti, kad avarija visada yra didelė nelaimė, netgi ir tuo atveju, kai ji įvyksta dėl pėsčiojo kaltės. Nepaisant akivaizdžios pėsčiojo kaltės, vairuotojas vis tiek turės įrodinėti, kad išvengti susidūrimo buvo neįmanoma.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Yra privilegijuotų perėjų per važiuojamąją dalį. Jose pėstieji turi absoliutų pirmumą prieš transporto priemones. Vadinasi, transporto priemonės privalo prieš tokią perėją sustoti, nors joje tebūtų vienas pėstysis, ir negali tol pradėti važiuoti, kol šis neapleis perėjos.

Nepastebėti tokios perėjos neįmanoma, nes ji pažymėta labai aiškiai. Iš dešinės pusės paprastai yra pastatytas įspėjantysis kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja’ Kiek toliau vairuotojo dėmesį atkreipia kitas ženklas. Po juo esanti lentelė praneša, kad pirmumo teisę turi pėstieji. Toliau važiuojamojoje dalyje esti pažymėta „zebro“ tipo pėsčiųjų perėja, prie kurios iš abiejų važiuojamosios dalies pusių ant stulpų įtaisyti rutulio formos žibintai su mirksinčia geltona šviesa.

Patiko? Pasidalink

Važiuoti atbuline eiga automobiliu su priekaba iš viso neįmanoma

Vairuotojas, ketinąs važiuoti dešinę, turi pasukti taip, kad automobilis visą laiką būtų greta šaligatvio borto, o ketinąs išvažiuoti į kairę turi kirsti eismą vienoje važiuojamosios kelio dalies pusėje ir, tik būdamas gatvės viduryje ir netrukdydamas artėjančių automobilių eismui, sukti kairę. Be to, privalo drąsiai didinti greiti, kad kiek galima greičiau pasiektų tą greitį, kuriuo važiuoja transporto priemonės greta ir priekyje.

Kai eismas intensyvus, išvažiuoti iš vartų į kairę esti taip sunku ir sudėtinga, jog geriau to atsisakyti ir važiuoti į dešinę, o posūkį atlikti tik gatvių sankryžoje.

Jeigu leidžiama naudoti garsinius signalus, tai, išvažiuojant iš vartų, reikia tuo signalu įspėti pėsčiuosius. Tačiau perspėti delikačiai, trumpu ir tyliu signalu, kad neišsigąstų pėstieji. Jokiu būdu negalima vartuose ar išvažiavus ant šaligatvio staigiai ir garsiai signalizuoti.

Įsiliejimo transporto srautą sąvoka taip pat apima išvažiavimą iš aikštės, stovėjimo vietos, degalinės, aikštelės prieš teatrą arba prieš kitą visuomeninį pastatą. Išvažiuojant iš tų vietų į važiuojamąją dalį, elgtis taip, kaip ir išvažiuojant iš vartų.

Vairuotojo mitybos organizavimas priklauso nuo jo darbo pobūdžio

Jeigu konkrečioje situacijoje vairuotojas gali važiuoti pirmyn, važiuoti atgal draudžiama. Vadinasi, važiuoti atbuline eiga leidžiama tik tuo atveju, kai kitaip negalima toliau važiuoti, pavyzdžiui, statant automobilį į stovėjimo vietą nedideliu atstumu nuo automašinos, stovinčios priekyje. Tada, suprantama, reikia truputį pavažiuoti atbuline eiga, kad vėliau būtų lengviau išjudėti iš stovėjimo vietos.

Važiuodamas atbuline eiga, vairuotojas turi būti ypač atsargus, nes jis visada gali kelti grėsmę asmeniui, esančiam tuo momentu už automobilio. Todėl, prieš važiuodamas atbuline eiga, įsitikina, kad už automobilio nieko nėra, ypač vaiko. Paprastai vaikai mėgsta už jo slėptis ir kabintis, pradėjus važiuoti. Jie kelia ypatingą pavojų sunkvežimių vairuotojams, nes slepiasi už mašinos ir pabėga nuo vairuotojo, o kai šis atsisėda į kabiną, vėl sugrįžta ir kabinasi už automobilio. Tuomet vairuotojui labai svarbi kito asmens pagalba.

Tikrindamas, kas dedasi už automobilio, vairuotojas taip pat pasižiūri atstumo, kurį jis gali nuvažiuoti atbuline eiga. Tai labai svarbu, nes, važiuojant atbuline eIga, svarbus kiekvienas kelio centimetras. Prieš judėdamas atbulomis, vairuotojas kartais keletą kartų išlipa iš automobilio ir patikrina, ar dar gali saugiai pavažiuoti atgal, kad nekliudytų už jo stovinčios mašinos.

Automobilių supirkimas Kaune ir aplinkiniuose rajonuose.

Važiuoti atbuline eiga automobiliu su priekaba iš viso neįmanoma, nes negalima gerai valdyti priekabos. Todėl jo vairuotojas turi sustoti taip, kad netektų naudotis atbuline eiga. Šia eiga galima važiuoti balniniu vilkiku su priekaba, kai jj valdo labai patyręs vairuotojas, mokantis valdyti automobilį vilkiką, kurio užpakalinė ašis yra puspriekabės varančioji ašis.

Pasitaiko, kad automobilis sugenda važiuojant: užsiteršia degalų tiekimo vamzdynas, perdega saugiklis, atsijungia žvakės aukštos įtampos laidas, sprogsta padanga. Vairuotojas esti priverstas sustoti ir pašalinti gedimą. Jis visada turi būti pasiruošęs tokiam ,netikėtumui. Atsiradus gedimui, panaudodamas automobilio įsibėgėjimą, sustoja dešinėje pusėje, prie šaligatvio. Jeigu to padaryti nepavyko, automobilis rankomis nustumiamas prie važiuojamosios kelio dalies krašto. Čia būtina užtrukti kiek galima trumpesnį laiką.

Apsinuodijimo laipsnis ir jo simptomai nuo CO koncentracijos

Patiko? Pasidalink

Įvažiuoti į sankryžą, esant raudonam arba geltonam šviesoforo signalui, draudžiama

Prieš sankryžą stovint ženklui „Stop“, skersinė „stop“ linija yra vieta, iki kurios vairuotojas turi privažiuoti, sustoti ir nustatyti, ar saugu važiuoti į sankryžą (arba geležinkelio pervažą). Tokiais atvejais skersai kelio važiuojamosios dalies gali būti stambiai užrašyta ištęstomis, iš tolo matomomis raidėmis „STOP“.

Panagrinėkime eismo juostose pažymėtų rodyklių reikšmę. Prieš sankryžą jos nurodo, kokia eismo juosta atitinka kryptį, kuria vairuotojas ketina važiuoti už sankryžos. Kai rodyklės nukreiptos tiesiai, iš savo eismo juostos jis gali važiuoti tik tiesiai per sankryžą; kai rodyklė nukreipta į kairę, gali sukti tiktai kairėn; kai rodyklė rodo į dešinę, gali važiuoti tiktai dešinę pusę. Tačiau yra ir rodyklių, vienu metu rodančių į kairę, į dešinę ir tiesiog. Iš eismo juostos su tokia rodykle valia važiuoti bet kuria iš nurodytų krypčių.

Paprastai rodyklės, leidžiančios ir reikalaujančios sukti kairėn, žymimos eismo juostoje, esančioje arčiausia važiuojamosios dalies vidurio, o rodyklės, nurodančios sukti į dešinę, — kraštinėje dešinėje eismo juostoje.

Beje, yra ir šios taisyklės išimčių, ypač keliuose su daugiaeiliu eismu, kur dviejose gretimose juostose gali būti rodyklių, leidžiančių sukti į tą pačią pusę, t. y. vienu laiku sukti (pavyzdžiui, į kairę) dviem automobiliams, važiuojantiems greta.

Auto supirkimas Vilniuje ir ne tik tais.

Artėjant prie sankryžos su eismo juostomis, galima pastebėti, kad išilginės brūkšninės linijos nuo tam tikro atstumo virsta ištisinėmis. Rodyklės važiuojamojoje dalyje buvo žymiai anksčiau dėl to, kad vairuotojas turėtų laiko ir pakankamą atstumą eismo juostai pakeisti, t. y. užimtų tą ištisinėmis linijomis apribotą juostą, kuri atitiktų tolesnio važiavimo kryptį. Jeigu vairuotojas suklydo arba neapsižiūrėjęs užėmė ne tą eismo juostą, jis jau nebegali kirsti ištisinės linijos ir bausmei už savo klaidą privalo važiuoti jam nereikalinga kryptimi. Ištaisyti savo klaidą jis galės tik toje kelio atkarpoje, kur tai padaryti bus leidžiama.

Šviesoforai

Kai kuriose kelių, o daugiausia miestų gatvių sankryžose eismą reguliuoja šviesoforų šviesos signalai. Šviesoforai turi trijų spalvų signalus: viršuje — raudoną, viduryje — geltoną ir apačioje — žalią. Jų reikšmė aiški iš kelių eismo taisyklių. Kiekvienas vairuotojas žino, kad įvažiuoti į sankryžą, esant raudonam arba geltonam šviesoforo signalui, draudžiama. Tačiau čia yra numatyta išimtis. Kai vairuotojas, greitai važiuodamas, stengiasi pervažiuoti sankryžą, esant žaliam signalui, ir čia pat užsidega geltonas signalas, jis dar gali įvažiuoti sankryžą.

Šoninis slydimas dažnai sukelia avariją.

Atlikę nesudėtingą apskaičiavimą, įsitikinsime, kad duotoji išimtis neprieštarauja bendrai taisyklei, pagal kurią, esant geltonam šviesoforo signalui, visos transporto priemonės turi apleisti sankryžą. Tarkime, automobilis įvažiuoja sankryžą nedideliu greičiu, pavyzdžiui, 30 km/h, arba per 1 s nuvažiuoja daugiau kaip 8 m. Pasikeitus šviesoforo signalui, pervažiuoti dviejų plačių gatvių sankryžą, t. y. apie 24 m, prireiks beveik 3 s. Tokioje sankryžoje geltonas signalas dega 5 s. Taigi, vairuotojas turės atsargoje dar 2 s ir, be abejonės, suspės „peršokti“ sankryžą, prieš užsidegant raudonam

Patiko? Pasidalink

Išnagrinėkime įspėjančiuosius ženklus, statomus prieš sankryžas

Išnagrinėkime įspėjančiuosius ženklus, statomus prieš sankryžas. Praktiškai yra trys. Pagal įstrižainę nubrėžto kryžiaus ženklas žymi lygiareikšmių kelių susikirtimą. Čia pirmumo teisė suteikiama vairuotojams, važiuojantiems iš dešinės pusės. Ženklas su plačia vertikalia strėle, perkirsta plonu horizontaliu brūkšniu, rodo, kad artėjame prie sankryžos, kurioje mes turime pirmumo teisę. Ir pagaliau apversto trikampio ženklas įspėja, kad artėjame prie sankryžos, kurioje mes turime suteikti pirmumo teisę transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju keliu.

Beje, čia tenka padaryti vieną pastabą. Važiuojant per sankryžą, pažymėtą plačia vertikalia rodykle, niekada nereikia per daug pasitikinčiai naudotis savo pirmumo teise. Tokią sankryžą važiuojama atsargiai, nes kitas vairuotojas, kuris privalo mus praleisti, gali nepaisyti savo pareigos ir tada gali įvykti avarija. Todėl, netgi žinodami savo teisę, turime būti ypač atsargūs ir atsižvelgti į kito vairuotojo, dviratininko arba vežėjo galimą neatsargumą. Geriau iš viso nepasinaudoti savo teise, negu patekti į avariją, kad ir ne dėl savo kaltės.

Čia derėtų pateikti kiek nemalonų posaki: „Nueik į kapines ir perskaityk antkapio užrašą: čia guli tas, kuris pasinaudojo pirmumo teise“. Galbūt, šis posakis sergės vairuotoją nuo pavojaus, susijusio su per dideliu pasitikėjimu, kad kiti eismo dalyviai griežtai laikysis taisyklių.

Paprastai jie nežinojo apie jokią pirmumo teisę, nes niekas jiems to nepapasakojo. Nors tie vežėjai keletą dešimtmečius važnyčiojo arklius, niekada negirdėjo apie kelių eismo taisykles, išskyrus atsakomybę už važiavimą be žibinto naktį.

Miestuose pirmumo teisės nuostato šiaip taip laikosi (ir tai dažniausiai tik vairuotojai), bet, važiuojant užmiesčio keliais, vairuotojas dažnai patenka į situacijas, kuriose tik ypatingas atsargumas sankryžoje padeda jam išvengti neretai pavojingų susidūrimų.

Prie įspėjančiųjų ženklų dažnai galima pamatyti simbolį, nenumatytą eismo taisyklėse, tačiau anaiptol ne mažiau visiems suprantamą.

Nereikia ignoruoti ženklo „Susikirtimas su tramvajaus linija“, nes jis įspėja ne tik apie tai, kad artėjame prie pervažos per tramvajaus bėgius, bet ir apie tai, kad ji labai pavojinga. Greitai bėgiais riedantis tramvajus gali netikėtai užklupti vairuotoją. Šis įspėjimas yra ypač svarbus, nes tramvajaus bėgius iš šono sunku pastebėti, o jo žibintai tamsoje arba gatvės šviesoje blogai matomi. Įspėjantysis ženklas „Susikirtimas su tramvajaus linija“ nepaprastai reikalingas miestuose, kaip ir užmiestyje, kur važinėja šiuolaikiniai tramvajai, išvystantys didelį greiti.

Automobilių supirkimas Vilniuje kainos

Labai daug avarijų įvyksta, automobiliams užvažiavus ant bėgių prieš pat artėjantį tramvajų. Vairuotojai, išlikę gyvi po tokios avarijos, prisiekinėja, kad iš viso nematė tramvajaus arba manė, jog suspės pervažiuoti bėgius. Tik rimtai atsižvelgę į šio ženklo įspėjimą, niekada nepateksime į tokią situaciją.

Stabdyti reikia sklandžiai, kiek tai įmanoma konkrečioje situacijoje

Patiko? Pasidalink