Alkaloidai – į šarmus panašios medžiagos, kurių sudėtyje yra anglies, azoto, deguonies ir vandenilio. Augaluose alkaloidai randami dažniausiai druskų pavidalu, nes jie, pasižymėdami bazinėmis savybėmis, reaguoja su augale esančiomis organinėmis rūgštimis ir sudaro vandenyje tirpias druskas. Gryni alkaloidai yra bespalvės, kietos, kristalinės arba amorfinės medžiagos, kartais skysčiai.
Dauguma jų – nuodingi. Alkaloidų randama sėklose, lapuose, šaknyse, žievėje. Manoma, kad augalo vegetacijos laikotarpiu alkaloidų kiekis keičiasi. Daugiausia jų susikaupia butonizacijos bei žydėjimo fazėse, o baigiantis vegetacijai, sėklose, šaknyse ir žievėje. Augale gali būti vienas ar keli alkaloidai.
Įrodyta, kad to paties alkaloido gali būti įvairiuose augaluose ir skirtingais kiekiais arba kelių alkaloidų gali būti rasta viename augale. Pavyzdžiui, aguonose yra daugiau kaip dvidešimt skirtingos cheminės struktūros ir skirtingo farmakologinio poveikio alkaloidų.
Šiuo metu iš augalų išskirta daugiau kaip 800 alkaloidų. Lietuvoje daug alkaloidų susikaupia aguoninių, ankštinių, bulvinių, vėdryninių bei kitų šeimų augaluose. Iš jų pažymėtina juodoji drignė, paprastoji durnaropė, ugniažolė,
paprastasis raugerškis, paprastasis skalsiagrybis ir kiti.
Druskų pavidalo alkaloidai pasižymi specifiniu farmakologiniu poveikiu, t. y. jie nuskausmina, atpalaiduoja spazmus, ramina arba jaudina centrinę nervų sistemą.
Medicinoje vartojami šie alkaloidai: atropinas, efedrinas, chininas, kofeinas, morfinas, papaverinas, platifilinas, strichninas, salsolinas ir kiti. Šiuo metu minėtieji alkaloidai dažniausiai sintetinami.
Glikozidai.
Glikozidai yra organinės medžiagos, susidedančios iš cukrinės dalies, vadinamos glikonu, ir necukrinės aglikono. Veikiami fermentų ir kitų medžiagų, jie suskyla į cukrų ir aglikoną. Jų cheminė struktūra yra skirtinga. Cukrus gerina aglikono farmakologinį poveikį.
Cukrinis glikono komponentas yra gliukozė, galaktozė, ramnozė ir kt., o aglikonų fenoliai, alkoholiai, aldehidai, antrachinonai, įvairios rūgštys. Gryni glikozidai yra bespalviai, kristaliniai ar amorfiniai junginiai, kartaus skonio, tirpstantys vandenyje. Augalų sultyse jų randama įvairios sudėties ir įvairiais kiekiais. Dažniausiai vienas iš jų vyrauja.
Glikozidai veikia širdies kraujagysles, žadina apetitą, laisvina vidurius, lengvina atsikosėjimą, mažina sklerozę, skatina šlapimo išsiskyrimą, naikina mikrobus. Pavyzdžiui, glikozidu arbutinu, kurio randama meškauogės, bruknės, kriaušės lapuose, gydomos urologinės ligos, lytinių organų uždegimai ir kt. Pupalaiškio lapų glikozidai žadina apetitą, gerina virškinimą.
Kiaulpienės šaknyse esantieji glikozidai taip pat žadina apetitą, gerina tulžies sekreciją ir virškinimą. Pakalnutės, pavasarinio adonio, rusmenės glikozidais gydomos širdies ir kraujagyslių ligos (tik gydytojui skyrus).
Ruošiant vaistinę žaliavą, kurioje yra glikozidų, reikia atsiminti, kad surinktus augalus bei jų dalis reikia greitai ir gerai išdžiovinti 60-65°C temperatūroje ir laikyti sandariai uždengtuose induose, sausoje vietoje.
Raugai.
Rauginės medžiagos yra sudėtingi, didelės molekulinės masės junginiai, daugiaatomių fenolių dariniai. Išskirtos iš augalų grynos rauginės medžiagos yra pilkos arba gelsvos. Veikiamos oro deguonies, jos oksiduojasi ir sudaro spalvotus junginius. Su vandeniu sudaro koloidinius tirpalus.
Jos kaupiasi augalo stiebe, lapuose, žieduose, vaisiuose, žievėje, šakniastiebiuose, šaknyse. Jų kiekis priklauso nuo augalo amžiaus, vegetacijos periodo, dirvos, klimatinių sąlygų ir kt.
Rauginės medžiagos plačiai vartojamos pramonėje odoms ir kailiams išdirbti. Jų veikiama oda pasidaro tvirta, puri, atspari įvairiai temperatūrai, nepraleidžia vandens.
Aprašytos medžiagos reaguoja su baltymais, alkaloidais bei sunkiųjų metalų druskomis ir sudaro nuosėdas. Ši jų savybė panaudojama kaip priešnuodis, apsinuodijus aprašytaisiais junginiais.
Rauginės medžiagos iš dalies sukrešina audinių skysčių baltymus, liaukų skystąjį sekretą ir uždegiminiame eksudate ištirpusius baltymus. Susidariusi plėvelė apsaugo žaizdą nuo išorinio poveikio. Be to, rauginės medžiagos siaurina kapiliarus ir smulkias kraujagysles, dėl to sumažėja sienelių pralaidumas. Ypač rauginės medžiagos yra efektyvios sergant gleivinės uždegimu, kai kraujagyslės išsiplėtusios, o jų sienelių pralaidumas padidėjęs.
Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Alkaloidas
