Kokias spalvas parinkti kambariams dažyti.
Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių: nuo kambario padėties, nuo jo dydžio ir paskirties, nuo turimų baldų, užuolaidų, patiesalų ir kitų kambaryje esančių daiktų spalvos. Lubų, sienų ir grindų spalvos turi būti parinktos ir suderintos taip, kad jos sudarytų, jei ne visiems kambaryje esantiems daiktams, tai bent svarbesniems, tinkamą dugną (foną), kad žmogus kambaryje galėtų jaukiai jaustis, dirbti ir ilsėtis. Tinkamai parinkti ir suderinti spalvas yra nelengva. Svarbiausia reikia tinkamai parinkti jų atspalvius, tonus ir mokėti turimus pigmentus ar dažus sumaišyti taip, kad spalvos būtų gražios, švelnios, malonios.
Štai keletas patarimų šiuo klausimu.
Tamsius nedidelius kambarius, ypač esančius langais į šiaurę, reikia dažyti šviesiomis, šiltomis spalvomis, pavyzdžiui, šviesiai gelsva, oranžine ir pan. Tokiomis spalvomis dažyti kambariai atrodys šviesesni, erdvesni, šiltesni.
Tamsesnėmis ir šaltesnėmis, nesodriomis spalvomis, pavyzdžiui, mėlyna, žalia ar violetine, galima dažyti tik erdvius ir šviesius saulėtus kambarius. Tiesa, šviesia, kad ir sodresne mėlyna spalva dažytas mažas kambarys atrodys erdvesnis, bet jis turi būti šviesus.
Neturint žalių, oranžinių ar violetinių dažų, juos galima susimaišyti iš turimų mėlynų, geltonų ir raudonų; sumaišius geltoną spalvą su mėlyna, gaunama žalia spalva, geltoną su raudona oranžinė, o mėlyną su raudona — violetinė. įvairiu santykiu maišant šias spalvas, galima gauti dar daug pereinamųjų atspalvių. Maišydami grynus pigmentus arba pridėję tik truputį baltų (kreidos), gausime stiprių, sodrių, ryškių, tamsių spalvų dažus. Jie kambariuose gali tikti tik juostelėms ar siauriems apvadams dažyti. Nudažius tokiais stipriais dažais ištisas sienas, ryškios spalvos — erzintų, tamsios — slėgtų, kambarys atrodytų niūrus ir jame negalima būtų ramiai dirbti, nei ilsėtis.
Kambarius geriausia dažyti švelniomis, ramiomis, nesodriomis, bet ir ne perdaug blyškiomis spalvomis. Reikia pastebėti, kad, maišant kreidą ar kitus baltus dažus su mažu vienos kurios spalvos pigmento kiekiu, ne visada pavyksta gauti geras spalvas. Jas galima gauti tik įmaišius kitų, vadinamųjų papildomų, arba kontrastiškų, spalvų. Pavyzdžiui, norint gauti švelnią ir nesaldžią rausvą spalvą, be raudonų dažų, dar reikia įmaišyti ir truputį žalių. Maišant baltus su žaliais, jei žalių dedama nedaug, dažai bus šviesūs, bet perdaug blyškūs, melsvi. Pridėjus truputį raudonų, spalva bus šviesi, bet švelni ir maloni žiūrėti. Spalvas šviesesnes ir sodresnes — švelnina ir nedidelė juodų dažų priemaiša. Jos darosi truputį pilkšvos, bet akiai malonios.
Pagal kambarių paskirtį spalvos sienoms dažyti galėtų būti parenkamos taip: gyvenamąjį kambarį, kuris kartu būna ir svetainė ir darbo kambarys, galima būtų dažyti truputį sodresnėmis spalvomis: rusva (kavine), žalsva (salotine), žalsvai pilkšva, žalsvai gelsva ir pan. Miegamąjį patariama dažyti melsva (dangiška), melsvai žalsva, rausva ir pan. Virtuvę, vonią reikėtų dažyti tik šviesiomis, nors ir nebūtinai baltomis spalvomis. Kad lengviau būtų palaikyti švarą, panelį (120-150 cm aukščio) patariama dažyti aliejiniais dažais. Koridoriams ar šiaip pagalbinėms patalpoms dažyti gali būti sunaudoti visi dažų likučiai.
Senų baldų išvežimas prieš/po dažymo darbų – svarbus dalykas.
Lubos dažomos dažniausiai baltai, bet švelni šviesi gelsva, žalsva ar melsva spalva kartais geriau dera prie sienų, ir kambarys jaukiau atrodo. Normalaus (iki 3 m) aukščio kambaryje niekada lubų nereikia dažyti tamsiomis spalvomis — jos tarsi slėgtų ir kambarys atrodytų žemesnis.
Tamsaus medžio baldai geriau tinka prie šviesių sienų, o šviesūs baldai — prie sodresnių spalvų sienų. Šviesaus, natūralios spalvos medžio baldai gerai tinka prie melsvų arba žalsvų sienų.
Atskiras kambarių sienas dabar madinga dažyti nevienodomis spalvomis.
