Rgs 10, 2022
40 Views
Komentavimas išjungtas įraše Ėjo amžiai, keitėsi religijos, valdžios formos, papročiai ir mados

Ėjo amžiai, keitėsi religijos, valdžios formos, papročiai ir mados

Written by

Ėjo amžiai, keitėsi religijos, valdžios formos, papročiai ir mados. Nepakitęs liko tik tikėjimas, kad jei žmogus turės savo talismaną, jį dažniau lydės sėkmė, jis bus laimingesnis ir daugiau patirs malonių akimirkų. Jeigu pabandytume sukrauti kokiame nors muziejuje daiktus, laikytus talismanais tik vieną epochą, tektų užimti daugybę salių, o lankytojai, išvydę tokią gausią kolekciją, stebėtųsi jos įvairove ir keistumu.

Amuletais galėjo būti brangakmeniai, pusbrangiai akmenys, mineralai, žvėrių kaulų nuolaužos, odos gabaliukai, paukščių plunksnos, medžių lapai ir šaknys, gėlės, vaisių kauliukai, kriauklelės, džiovinti vabzdžiai ir peteliškės, rasa, surinkta per mėnulio jaunatį arba pilnatį, pergamento juostes su užkeikimais.

Egipte ypač populiariais talismanais buvo laikomos dulkės, surinktos nuo Ozyrio šventyklos, ir vanduo, kuriuo apiplaudavo Izidės statulą, Graikijoje šventųjų medžių lapai, o viduramžių Europoje — iš laukinio ožio skrandžio išimti akmenukai, druskos gabaliuku su viduje sustingusiais vandens lašais, vadinami “erelių akmenukais”.

Nuo viduramžių atidžiai stebimas planetų ir Zodiako ženklų išsidėstymas, o šiems ženklams priskiriami brangakmeniai ir mineralai tapdavo atitinkamą mėnesi gimusių žmonių amuletais. Kiekvienos profesijos žmogus — mokslininkas, pirklys, kareivis, aktorius, dvasininkas turėjo savo amuletą.

Vieni jų skatino siekti valdžios ir padėdavo praturtėti, kiti saugodavo nuo nelaimių kelionėje, nuo karo, maro, nuodų ir gaisrų, gelbėdavo potvynio, audros metu, atbaidydavo grobuonis ir nuodingas gyvates, gydydavo ligas ir palengvindavo negalavimus. Buvo daiktų, atnešančių laimę meilėje, garantuojančių ištikimybę ir ramybę šeimoje. Taip pat žinomi talismanai, apsaugantys nuo “piktos akies” ir magiškų burtų. Kai kurie amuletai skiriami vaikams ir laisvo elgesio žmonėms, būsimoms mamoms ir seneliams; kitų paskirtis — stiprinti atminti ir kūrybinius sugebėjimus, saugoti nuo neigiamų girtavimo padarinių ar išlaikyti paslaptis.

Talismanų buvo daug ir įvairių įvairiausių, tačiau norint, kad jie veiktų, reikėdavo laikytis tam tikrų taisyklų, o tai ne visuomet budavo lengva. Štai XV a. italų astrologas Robertas di Monteregis savo knygoje rašo, ką reikia daryti, kad sidabrinis skritulys su mėnulio disko atvaizdu veiktų amuletą, saukanti nuo nelaimingų atsitikimų kelyje: “Paimk gabalą sidabro ir suteik jam apvalią formą, paskui išraižyk jame mėnulio diską — visa tai privalai padaryti šeštadienio naktį, tarp vidurnakčio ir pirmos valandos per pilnatį, kai Saulė bus Vėžio ženkle ir Mėnulio disko neužstos debesys”. Kai kurie amuletų dažniausiai Renesanso epochos — tikrai meniški dirbiniai iš aukso.

Talismanai, kuriuos nešiojo moterys, neretai virsdavo papuošalais. Moterys ypač mėgo laimę nešančius talismanus. Štai Senovės Egipto gyventojos tikėjo, jog laimę meilėje ir sutarimą šeimoje atneša turkis arba safyras su deivės Izidės atvaizdu. Talismanu taip pat buvo laikoma miniatiūrinė deivės Bastetos su katės galva figūrėlė. Jo savininkė galėjo tikėtis vyro meilės.

Motinystės laimę lemdavo perlai, o nuo ligų padėdavo tam tikrų augalų džiovintos sėklos, surinktos per jaunati ir laikomos dėžutėje. Nuo antikinių laikų yra išlikę “grožio talismanų”. Graikės puošėsi baltais agatais, nes norėjo išsaugoti baltus dantis ir vaiskią odą. Turkio arba koralų papuošalai su Afroditės arba Eroso atvaizdu padėdavo prailginti jaunystę ir groži, o ant kaklo nešiojami sidabriniai arba auksiniai obuoliai (Afroditei skirti vaisiai) užtikrindavo vyro ištikimybę.

Article Categories:
Apranga ir stilius

Comments are closed.