Rgs 8, 2020
21 Views
Komentavimas išjungtas įraše KAS YRA ATMOSFERA?

KAS YRA ATMOSFERA?

Written by

KAS YRA ATMOSFERA?

Jūs, turbūt, kiek nustebsite, išgirdę, kad gyvenate milžiniško vandenyno dugne. Tiesa, jis daugeliu atžvilgių yra vandenynų priešybė.

Žmogus gali gyventi tiktai vandens paviršiuje. Jeigu jis pasinėręs išbus ilgiau kaip kelias minutes, tai užtrokš. Specialiu skafandru, į kurį pripumpuojama oro, galime pasinerti kelių dešimčių metrų gilumon. Povandeniniu laivu — kelis šimtus metrų. Plieniniu rutuliu — ligi keturių kilometrų. Mat, didėjant gyliui, didėja vandens sluoksnių slėgis.

Vandenyne kuo giliau, tuo tamsiau ir šalčiau. Kelių šimtų metrų gylyje viešpatauja visiška tamsa.

Tame vandenyne, kuriame mes gyvename — oro vandenyne — išskyrus slėgio didėjimą, viskas vyksta atvirkščiai. Čia geriausiai jaučiamės dugne. Kuo aukščiau pakylame, tuo sunkiau darosi mums kvėpuoti, nes oras ten retesnis.

Penkių kilometrų aukštyje turime naudotis deguonies balionu. Dar aukščiau net deguonis nepadės: mes tegalime pakilti ten kabina labai sandariomis sienelėmis, kurioje dirbtinai palaikome vienos atmosferos slėgį, tai yra tokį, kuris atitinka oro slėgi jūros lygyje.

Oro vandenynas, kurio dugne mes gyvename, tai yra atmosfera, siekia 1100 kilometrų aukščio.

Žemutinis atmosferos sluoksnis, siekiantis nuo 8 ligi 18 kilometrų aukščio, vadinamas troposfera. Čia sutelkta trys ketvirtądaliai visos atmosferos masės. Čia daugiausia vyksta visi mums žinomi reiškiniai: vėjai, audros, susidaro debesys ir rūkai, lyja lietus; pagaliau čia dangus atrodo šviesus, kartais žydras, kartais pilkas.

Dėl oro tankumo žemutiniuose atmosferos sluoksniuose labai palankios sąlygos gyvybei vystytis žemėje. Šis palyginti plonas oro sluoksnis izoliuoja mus nuo žudančios tarpplanetinės tuštumos su jos baisiu šalčiu. Čia vyksta visi reiškiniai, nuo kurių priklauso derlingumas, gyvybės įvairumas ir galinga jos jėga Žemėje.

Labai svarbią reikšmę turi cheminė atmosferos sudėtis. 78 procentus atmosferos oro sudaro azotas, 21 procentą — deguonis. Vieną procentą sudaro kai kurios kitos dujos, pavyzdžiui, argonas (0,9 procento), anglies dvideginis (0,03 procento). Tokios yra cheminių oro elementų proporcijos, susidarančios atmosferoje prie Žemės paviršiaus. Daugiau kaip 20 kilometrų aukštyje deguonies procentas atmosferoje smarkiai mažėja, išnyksta argonas, užtat atsiranda helis.

Nuo oro masių judėjimo, ypatingai intensyvaus troposferoje, Žemėje ima suktis vanduo. Judančios oro masės varo vandens garus, susidarančius virš jūrų, ir jie pasipila I žemynus atmosferinių kritulių pavidalu.

Virš troposferos yra kitas oro vandenyno sluoksnis — stratosfera. Jos viršutinė riba siekia 80 kilometrų. Nors čia oras yra labai retas, jis taip pat turi svarbią reikšmę gyvybei Žemėje, būtent — nepraleidžia tam tikros rūšies Saulės spindulių, žudančių gyvus organizmus. 35-40 kilometrų aukštyje oras turi palyginti daug ozono (tam tikra deguonies atmaina), kuris filtruoja Saulės šviesą, sulaikydamas bei sugerdamas aukščiau minėtus žudančius spindulius.

Daugiau kaip 80 kilometrų aukštyje yra dar retesnis oro sluoksnis. Jį vadiname jonosfera. Jis turi didelę reikšmę, pirmiausia radijo transliacijoms. Atsimušusios nuo jonosferos, radijo bangos pasklinda dideliais atstumais.

Article Categories:
Įdomybės

Comments are closed.