Sultys – sveikatai atstatyti ir palaikyti reikalingas maistas iš gyvų organinių elementų, kurių yra šviežiose žaliose daržovėse, vaisiuose ir jų sėklose. Gamta apdovanojo žmogaus organizmą įgimta didžiule ištverme. Kai mes valgome tai, kas kenkia mums arba nesuderinama su mūsų organizmo poreikiais, mes kenčiame. Tuomet mūsų organizmas perspėja mus skausmo arba spazmų pavidalu, ir pamažu gali formuotis kuri nors liga.
Virškinimo traktui suvirškinti kietą maistą reikia daug laiko, kol jo maistingąsias medžiagas pasisavina organizmo ląstelės ir audiniai. Nors ląsteliena ir nelabai maistinga, bet ji valo žarnyną, padeda virškinti. Todėl rekomenduojama gerti sultis ir valgyti žalią augalinį maistą. Organizmas sultis pasisavina labai greitai, beje, tam sunaudoja labai mažai energijos. Daržovių, vaisių ir uogų sultys yra svarbiausi mūsų organizmo kūrėjai ir atstatytojai.
Jose yra visos žmogaus organizmui reikalingos aminorūgštys, mineralinės druskos, fermentai, vitaminai. Patartina žalių daržovių ir vaisių sultis gerti kasdien. Dar Avicena aprašė daugiau kaip 40 rūšių vaisių, daržovių ir laukinių augalų sulčių. Jis teigė, kad šviežios sultys naudingesnės organizmui negu antpilas arba nuoviras, paruoštas iš augalų.
Sultyse yra iki 90% gyvojo vandens”, kuriame yra ištirpusios augalinių ląstelių biologiškai aktyvios medžiagos. Sultys greit rezorbuojasi ir dalyvauja medžiagų apykaitoje. Konservuotos sultys veikia kur kas prasčiau negu šviežiai pagamintos.
Sultyse esančios organinės rūgštys.
Dirgina burnos gleivinės receptorius, greičiau išsiskiria virškinimo sultys. Jos taip pat reguliuoja kraujo rūgščių ir šarmų balansą, kuris sutrinka dirbant fizinį darbą. Nuo jų gerėja medžiagų apykaita, greičiau iš organizmo pašalinamos toksinės medžiagos.
Sultyse yra gerai suderintų biologiškai veiklių medžiagų (gliukozės, fruktozės, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kt.). Jos padeda organizmui prisitaikyti prie nepalankių aplinkos sąlygų. Ypač vertingos šaltalankio, morkų, burokėlių, obuolių, vynuogių, agrastų sultys. Jose daug pektinų, kurie absorbuoja žarnyne esančias puvimo bei rūgimo medžiagas.
Nektaras bei sultys, gauti iš augalų, tai organizmo apsauginė priemonė dirbant karštuose cechuose bei kenksmingomis sąlygomis. Teigiamai veikia organizmą fitoncidai, esantieji sultyse. Jie naikina žarnyne puvimo bakterijas, apsaugo nuo disbakteriozės.
Sultyse esančios mineralinės medžiagos, vitaminai pagerina medžiagų apykaitos procesus, padidina organizmo atsparumą, darbingumą, ypač dirbant kenksmingomis darbo sąlygomis.
Daržovių sultyse mažiau organinių rūgščių, todėl jos saldesnės. Sultyse daug kalio, natrio, kalcio, geležies, magnio.
Vaisių sultys yra kur kas kaloringesnės.
Dirbant sunkų fizinį darbą, reikia gerti ir vaisių, ir daržovių sultis. Ypač naudingos juodųjų serbentų ir vynuogių sultys.
Sergant lėtinėmis virškinimo trakto ligomis, nepatartina gerti sultis valgant, nes tai apsunkina žarnyno veiklą. Geriausia sultis gerti pusę arba vieną valandą prieš valgį, galima ir 2-3 valandas po valgio.
Namie sultis reikia spausti iš gerų šviežių vaisių, daržovių ir iš karto gerti. Ilgai laikyti nereikėtų, nes greitai genda. Liaudyje populiariausios morkų ir burokėlių sultys.
Tai sveikatos šaltinis. Geriant minėtas sultis, veido oda pasidaro švelni, lygi, žmogui lengviau kvėpuoti, nekankina nemiga, atsiranda apetitas. Geriant sultis, virškinimo traktas tarsi ilsisi, todėl ir rekomenduojama jas gerti 20-30 min. prieš valgį.
Mokslininkai nustatė, kad sultyse lieka mažiau herbicidų jie dažniausiai išsiskiria su ląsteliena. Kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, rekomenduojama sultis gerti valandą arba pusantros po valgio, o esant normaliam ar sumažintam rūgštingumui, 30-40 min. prieš valgį.
Sulčių dieta greitai sumažina svorį ir išvalo organizmą nuo kenksmingų medžiagų. Vienos rūšies sulčių gerti ilgiau kaip 2-3 dienas nereikėtų.
