KAVA ŽMOGAUS GYVENIME
Puodelis kavos nuteikia bičiuliškam pokalbiui. Kavinės yra ne tik tam, kad ten atėjęs pavalgytų ir išgertų. Visų pirma jos visada buvo savotiški klubai, kur susirinkdavo žmonės pasikalbėti, padiskutuoti, pasikeisti naujienomis. Sakoma, kad kažkoks italas pagal kavinių istoriją bandė pasekti dvasinio gyvenimo vystymąsi savo šalyje. Tiesa, kavinės turėjo nemažai reikšmės dvasiniam ir politiniam europiečių visuomenės gyvenimui.
Jos tapdavo visuomeninio, dalykinio, politinio ir aktorinio gyvenimo centrai. Bijodamas progresyvių politinių srovių, anglų karalius Karolis II 1675 m. uždraudžia atidaryti kavines. Tačiau visuomenės nepasitenkinimas buvo toks didelis, kad draudimas galiojo tik 11 dienų.
Anglų studentai įsteigė „ Oksfordo kavos klubą” , kuris tapo Karališkosios mokslo draugijos užuomazga. Žinoma jūrų draudimo draugija XVII a. pabaigoje gimė vienoje Tauer Strito kavinių; kavinės savininkas buvo Edvardas Loidas ir joje rinkosi draudėjai.
Paryžiuje iki 1689 m. kava buvo prekiaujama gatvių paviljonuose. Karališkąją licenziją prekiauti gaivinamaisiais gėrimais Fransua Prokopas papildė kava ir atidarė kavinę „ Prokopas” Ji buvo įrengta prieš naująjį „ Komedi Francez” pastatą ir tapo XVIII a. aktorių, rašytojų bei muzikantų susitikimų vieta.
Kavinę „ Prokopas” lankė Volteras, mėgęs kavos ir šokolado
Kai po dviejų šimtmečių kavinė „ Prokopas” buvo uždaryta, stalas ir kėdė, kuriomis nuolat naudojosi Volteras, buvo išsaugoti kaip istorinė relikvija. Nuolatiniai kavinės lankytojai buvo Z.Z. Russo ir P. Bomaršė. Per prancūzų revoliuciją kavinėje „ Prokopas” galima buvo išgirsti Marato, Robespjero, Dantono kalbas. Napoleonas Bonapartas, tuomet niekam nežinomas karininkas, ateidavo čia pažaisti šachmatais ir vieną kartą, neturėdamas pakankamai pinigų atsiskaityti pagal sąskaitą, užstatu paliko savo skrybėlę.
Netoli Palė Ruajal 1718 m. atsidarė kavinė „ De la Režans” , pagal kurios gerbiamų lankytojų sąrašą galima susidaryti pilną prancūzų meno istorijos vaizdą. Savo geriausias partijas čia žaidė didis šachmatininkas Fransua Filidoras. Kavos žinovu ir, žinoma, nuolatiniu kavinės lankytoju buvo V. Hugo. Kavinėje nuolat lankydavosi Teofilis Gotjė ir Diuk de Rišeljė. D. Didro čia rašė savo „Enciklopediją”.
1789 m. liepos mėnesį visos kavinės aplink Palė Ruajal buvo perpildytos paryžiečių, pritarusių valdžią kritikavusiems oratoriams. Stovėdamas ant vieno iš kavinės staliukų, karštą kalbą pasakė Kamilis Demulenas. Po dviejų dienų Bastilija buvo paimta.
Garsi italų kavinė „Florianas” buvo atidaryta 1720 m. Ji Venecijoje veikia iki šiol. Pirmasis jos šeimininkas Florianas Franciskonis savo klientams buvo patikėtinis, piršlys, laiškanešys, ir, žinoma, pagrindinis naujausių paskalų šaltinis.
Savo pėdsaką istorijoje paliko milaniečių kavinės, kuriose rinkdavosi suokalbininkai, ruošiantys dirvą sukilimui prieš Austrijos valdovus.
XVIII a. Vienos žurnalistai ir rašytojai rinkdavosi ,Ceitungdoktoren” kavinėje. 1839 m. mieste jų buvo 80, iš jų 50 veikė priemiesčiuose.
Daugybė kavinių atsidaro Amerikoje — Niujorke, Bostone, morėje. Pirmomis amerikiečių revoliucijos dienomis pirklių kavinė Niujorke tapo vyriausybės rezidencija.
