Medicinoje, kaip nė vienoje kitoje žmogaus pažinimo sričių, dažnai turi įtakos… mados. Atrodė, neseniai buvo populiarus kukurūzų aliejus, sviesto čiulpimas, valerijono tinktūros garų įkvėpimas, soforos ir rodijolės šaknies, šaltalankio aliejaus, juodojo beržo grybo ir kt. vartojimas nuo daugelio ligų. Kai kurie „gydytojai” visus išvardytus vaistus ir maisto produktus rekomenduoja beveik nuo visų žmogaus negalavimų.
Tačiau paaiškėjo, kad kukurūzų aliejus — skatina tulžies išsiskyrimą, valerijono įvairūs vaistiniai preparatai (tinktūra, tabletės, nuoviras) — ramina, sofora ir rodijolė — bendrai stiprina organizmą, šaltalankio aliejus — gydo žaizdas sergant spinduliniais dermatitais, o juodasis beržo grybas, kaip jau nurodėme, — padeda ligoniams, sergantiems skrandžio uždegimu esant sumažėjusiai rūgščių susidarymo skrandžio sultyse funkcijai.
Pastaraisiais metais gana plačiai paplito sudygusių ir sumaltų mėsmale kviečių ir miežių grūdų vartojimas. Štai prieš mane viena tokia daktaro I. Šmito (1973) informacija apie kviečių grūdų auksino vartojimą medicinoje. Kaip pasakyta informacijoje, sudygę kviečiai ,,… stimuliuoja nervų sistemą, atstato plaukų spalvą, regėjimo aštrumą, judesių koordinaciją” ir t.t. Kai pasirodo tokia šio paprasto „gydymo” metodo „reklama, kyla pateisinamas klausimas: o kas, iš tikrųjų padeda? Kartą autorius sužinojo, kad šiuo „metodu” naudojasi viena moteris.
Reikėjo tik stebėtis, kaip ji atkakliai vykdė visus patiekalo iš žalių grūdų paruošimo „technologijos” punktus. Bet, deja, rezultatai buvo neigiami: paūmėjo lėtinis gastritas, kuriuo ji ilgai sirgo, o „gyvybiškai svarbių procesų stimuliacijos”, apie kurią buvo parašyta atmintinėje, taip ir neatsirado. Nors apie tai, kad grūdus galima naudingai panaudoti ne tik maistui paruošti, medikai žino seniai.
Pavyzdžiui, Mitrošino skystis, gaunamas specialiai apdorojant grūdus, sėkmingai vartojamas egzemai, žvynelinei ligai, neurodemitui gydyti. 1845 metais buvo gautas iš įvairių žemės ūkio atliekų (miežių sėlenų, medvilnės, ryžių ir avižų kiautelių, saulėgrąžų lukštų, sėklų išspaudų, kvietinių ir ruginių šiaudų, žemės riešuto kevalų, meldų ir kt.) furfurolas.
Jis priklauso lengviausiai prieinamiems furano junginiams, pasižymintiems priešgrybiniu ir antimikrobiniu veikimu, o tai panaudojama daugelyje medicinos sričių. Tačiau šios savybės neturi išvalyti grūdai. Kartą į laikraščio „Vakarinis Minskas” redakciją kreipėsi Minsko gyventoja, prašydama atsakyti, ar ryžių kruopos turi gydomųjų savybių.
Ryžiai — viena kaloringiausių kruopų. Vietname, Japonijoje, Korėjoje, Indijoje ir daugelyje kitų šalių ryžiai valgomi kasdien tūkstantmečiais. Apie šį grūdinį augalą sudėta daugybė poetinių legendų, padavimų. Ryžiai išsiskiria tuo, kad turi daugiausia krakmolo (iki 75%), virdami jie sugeria vandenį, išbrinksta ir sudaro krakmolo kleisterį. Tokį krakmolą lengvai pasisavina organizmas.
Ryžiuose beveik nėra celiuliozės, palyginti nedaug baltymų, mažai mineralinių medžiagų ir vitaminų. Pagrindinė ryžių, išaugintų Krasnodaro krašte (Dubovskij, veislė), baltymų frakcija yra šarmuose tirpstantis baltymas glutelinas (82%). Termiškai apdorojant aminorūgščių, iš jų ir nepakeičiamųjų aminorūgščių, kiekis sumariniame baltymo kiekyje mažai skiriasi nuo jų kiekio kruopose.
Apdorojus kruopas šiluminiu būdu, jų komponentų fermentacinis skilimas virškinamajame trakte padidėja, o tai turi teigiamos įtakos vėlesniam ryžių kruopų baltymų pasisavinimui organizme. Ryžiai plačiai vartojami dietinėje mityboje, kai reikia tausoti virškinimo organus, pavyzdžiui, sergant gastritais, kolitais, po operacijų, vaikų mityboje, taip pat esant išsekimui.
Tai puikus senyvo amžiaus žmonių maistas, bet nerekomenduojamas tiems, kurie linkę nutukimą, kenčia dėl vidurių užkietėjimo. Geriausia yra valgyti ryžių košę, išvirtą garuose; tai padeda išsaugoti didelę dalį šio dietinio produkto maistinių ir skonio savybių. O žalias… rekomenduojama vartoti (tai patikrinta) nuplautas daržoves ir vaisius bet kuriuo metų laiku.
