Veneros musėkauto (Dionaea muscipula) priežiūra, laistymas ir žiemojimas

Veneros musėkauto (Dionaea) priežiūra, laistymas ir žiemojimas

Veneros musėkautas traukia akį judančiais spąstais, tačiau jo priežiūra prasideda ne nuo vabzdžių. Svarbiausia suteikti augalui daug šviesos, mažai mineralų turintį vandenį ir tinkamą substratą. Žiemą papildomai reikia nuspręsti, ar augalas ilsėsis vėsiai, ar ištisus metus augs po stipriu dirbtiniu apšvietimu. Šie du būdai nėra tas pats, todėl žiemojimo planą verta pasirinkti iš anksto.

Kur laikyti Veneros musėkautą?

Musėkautui reikia gerokai daugiau šviesos, nei galima spręsti iš jo vietos parduotuvės lentynoje. Šviesi palangė gali tikti, tačiau įprasto kambario apšvietimo nepakanka. Jei langas gauna mažai saulės, naudokite augalams skirtą lempą ir stebėkite, ar formuojasi tvirti nauji spąstai. Tarptautinė vabzdžiaėdžių augalų draugija pažymi, kad musėkautą galima auginti patalpoje, bet įprasta palangė dažnai suteikia per mažai šviesos.

Prie stipresnės saulės augalą pratinkite palaipsniui, ypač jei jis iki tol stovėjo parduotuvės viduje. Nestatykite jo į sandarų stiklinį indą tiesioginėje saulėje – toks indas gali greitai įkaisti. Musėkautui terariumas nėra būtinas.

Kaip teisingai laistyti musėkautą?

Veneros musėkauto laistymui rinkitės lietaus, distiliuotą arba atvirkštinio osmoso būdu išvalytą vandenį. Paprastame vandentiekio vandenyje gali būti per daug ištirpusių mineralų, kurie ilgainiui kaupiasi substrate. Niujorko botanikos sodas rekomenduoja šiuos mažai mineralų turinčius vandens šaltinius ir įspėja, kad net kai kuris buteliuose parduodamas ar buitiniais filtrais išfiltruotas vanduo gali netikti.

Augimo metu vazonėlį su dugno skylutėmis galima laikyti negiliame vandens padėkle: vanduo susigers į substratą iš apačios. Tikslas – nuolat drėgnas, bet ne iki pat paviršiaus apsemtas substratas. Stebėkite padėklą ir vazonėlio būklę, ypač per karščius, kai vanduo greičiau išgaruoja. Žiemą, jei augalas ilsisi vėsiai, vandens paprastai reikia mažiau: substratas neturi visiškai išdžiūti, bet jo nereikia laikyti tokiame pat giliame vandens padėkle kaip aktyvaus augimo metu.

Koks substratas ir vazonėlis tinka?

Įprasta kambarinių augalų žemė musėkautui per daug maistinga. Rinkitės specialiai vabzdžiaėdžiams augalams skirtą, netręštą substratą ir vazonėlį su vandens nutekėjimo angomis. Jei perkate paruoštą mišinį, patikrinkite, ar jis skirtas būtent musėkautams arba panašiomis sąlygomis augančioms rūšims.

Neskubėkite persodinti ką tik įsigyto sveiko augalo vien dėl to, kad parduotuvinis vazonėlis atrodo kuklus. Pirmiausia suteikite tinkamą šviesą ir vandenį. Jei persodinti vis dėlto reikia, venkite trąšų ir saugokite šaknis. Karališkoji sodininkystės draugija taip pat pataria naują musėkautą persodinti tik prireikus.

Ar reikia šerti spąstus?

Musėkautas energiją gauna fotosintezės būdu; vabzdžiai jam yra papildomas maisto medžiagų šaltinis. Neduokite mėsos, sūrio ar kitų žmonių maisto produktų. Taip pat nespaudinėkite spąstų pirštais: jie užsidaro sunaudodami augalo energiją. Lauke laikomas augalas dažnai pats pagauna grobį, o auginant patalpoje šėrimo poreikį ir būdą reikėtų vertinti kartu su apšvietimo sąlygomis.

Pavieniai pajuodę seni spąstai nebūtinai reiškia, kad žūsta visas augalas. Juos galite pašalinti, kai visiškai nunyksta, tačiau pirmiausia stebėkite, ar auga nauji sveiki lapai.

Kaip žiemoti Veneros musėkautą?

Dėl žiemojimo pateikiamos dvi auginimo praktikos. Natūraliai trumpėjant dienoms ir vėstant aplinkai musėkautas lėtina augimą bei pereina į ramybės laikotarpį. Niujorko botanikos sodas nurodo, kad norint suteikti augalui tokį poilsį, reikia palaipsniui mažinti temperatūrą, nebešerti ir palaikyti tik lengvai drėgną substratą; pavasarį prie įprastų sąlygų grįžtama pamažu.

Kita vertus, Tarptautinė vabzdžiaėdžių augalų draugija aprašo ilgalaikį auginimą patalpoje be vėsaus ramybės laikotarpio, jei augalas ištisus metus gauna pakankamai stiprios dirbtinės šviesos ir tinkamą priežiūrą. Ji nerekomenduoja dirbtinai migdyti patalpoje augančio musėkauto šaldytuve. Todėl nespręskite vien pagal kalendorių: jei žiemą neturite stipraus papildomo apšvietimo, suplanuokite vėsų, kontroliuojamą poilsį; jei auginate po tinkama lempa, laikykitės nuoseklaus ištisinio auginimo režimo.

Geriausia Veneros musėkauto priežiūros taisyklė paprasta: nekeiskite sąlygų chaotiškai. Tinkamas vanduo, netręštas substratas, daug šviesos ir aiškus žiemos planas padarys daugiau nei dažnas spąstų šėrimas ar purškimas.

Šaltiniai: