DRAMBLIUKO SVAJONĖS

Erika (Erica) – tai žieminė žemaūgė daugiametė

daugiamete gele erika

Erika (Erica) – tai žieminė žemaūgė daugiametė puskrūmio tipo gėlė, dažnai painiojama su šilu (Calluna vulgaris). Abi šios gėlės – žiemojančios, dekoratyvios, ilgai žydinčios ir nereiklios. Lietuvoje dažniausiai auginama žieminė erika (Erica carnea) ir rečiau – kitos rūšys (Erica tetralix ir pan.).


Svarbiausios žieminės erikos savybės


Auginimo sąlygos ir priežiūra

Veiksnys
Rekomendacijos
Vieta
Saulėta ar dalinai pavėsinga, apsaugota nuo šaltų vėjų.
Dirvožemis
Rūgštus (pH 4–5,5), purus, erikinis substratas ar durpynas. Netinka šarminės ar molingos žemės.
Laistymas
Vidutinis – mėgsta drėgną, bet neužmirkusią žemę. Sausromis būtina lieti.
Tręšimas
Pavasarį – specialiomis rododendrų ar erikinių trąšomis, kompostu, bet nepersūdykite.
Mulčiavimas
Gerai reaguoja į mulčiavimą spygliuočių paklotėmis, žieve, durpėmis.
Genėjimas
Po žydėjimo patrumpinkite žiedynus (iki gyvų lapų) – taip kerelis bus tankesnis, atsinaujins.
Žiemoja
Gerai žiemoja, bet pirmomis žiemomis ar šaltomis, besniegėmis žiemomis galima užkloti eglišakėmis ar agroplėvele.

Kur tinka sodinti?


Dauginimas


Dažnos problemos


Erika ar šilas (Calluna)?


Erika – daugiametė, visžalė, neaukšta ir itin anksti žydinti puošmena, puikiai tinkanti lietuviškam klimatui. Svarbiausia – rūgštus dirvožemis, saulėta vieta, saikingas laistymas ir po žydėjimo genėjimas. Kerai ilgai išlieka dekoratyvūs ir kasmet gražiai atsinaujina.

Exit mobile version