Kiparisas lauke – populiarus, dekoratyvus spygliuočių augalas, sodinamas gyvatvorėms, soliterams ar kompozicijoms.
Pagrindinės rūšys ir veislės lauko sodinimui
| Lietuviškas pavadinimas | Lotyniškas pavadinimas | Žiemos atsparumas Lietuvoje | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Paprastasis kiparisas | Cupressus sempervirens | Žemas (< -15 °C – neišgyvena) | Tinka šiltesniam klimatui, rečiau sodinamas |
| Nykštukinis kiparisas | Chamaecyparis spp. | Labai geras | Populiariausias augalas parkuose ir kiemuose |
| Vakarinė tuja | Thuja occidentalis | Puikus | Dažnai vadinama „kiparisu”, labai tinka gyvatvorėms |
| Lawsono kiparisas | Chamaecyparis lawsoniana | Geras (iki -25 °C), bet kai kurios veislės lepesnės | Nesodinkite žemiausiose vietose, mėgsta lengvą pavėsį |
Sodinimo ir priežiūros pagrindai
1. Vieta
- Saulėta arba pusiau pavėsis: Chamaecyparis ir Thuja veislės toleruoja abi vietas, Cupressus reikalauja pilnos saulės.
- Vengti skersvėjų ir išdžiūstančių, atvirų laukų – kiparisai jautresni šalčio vėjui nei tujos.
2. Dirva
- Laidi, lengva, šiek tiek rūgšti arba neutrali žemė (pH 5,5–6,5).
- Vengti užmirkstančių, sunkių, molingų vietų.
3. Sodinimas
- Duobė turi būti bent du kartus platesnė už šaknų gumulą.
- Į dugną galima berti šiek tiek komposto ar spygliuočių žemės.
- Pasodinus – gausiai palaistyti, mulčiuoti žieve ar spyglių paklotu.
4. Laistymas
- Pirmaisiais metais – nuolat drėgna žemė, bet be užmirkimo.
- Toliau laistyti tik užsitęsus sausrai.
5. Tręšimas
- Pavasarį – kompleksinėmis spygliuočiams skirtomis trąšomis (ne per daug azoto!).
- Rudenį – galima tręšti kalio-fosforo trąšomis stiprinant atsparumą šalčiui.
6. Genėjimas
- Geriausia genėti anksti pavasarį arba liepos mėn.
- Nupjauti pašalusias, pažeistas, išsikišusias šakas, formuoti vainiką tik truputį – stipresnis kirpimas lėtina augimą.
Žiemojimas Lietuvoje
- Dauguma kiparisų (ypač tikrieji Cupressus) Lietuvoje neišgyvena žiemą be papildomos apsaugos.
- Sodinimui mūsų klimato sąlygomis TINKA tik Chamaecyparis (ypač ‘Columnaris’, ‘Ellwoodii’ ir pan.) ir tuja (Thuja occidentalis).
- Pirmus metus rekomenduojama mulčiuoti šaknimis storu sluoksniu žievės, pušų spyglių arba eglišakių. Mažus augalus galite apdengti agroplėvele.
- Venkite pasodinti artežeriniuose laukuose ar šiaurinėse vėjovartėse.
Dažniausios bėdos ir jų sprendimai
| Problema | Priežastis | Sprendimas |
|---|---|---|
| Plyšta, paruduoja spygliai | Per sausra arba drėgmės trūkumas, šalčio nudegimas | Mulčiuoti, laistyti pavasarį, dengti žiemą |
| Gelsta ar ruduoja spygliai | Per daug vandens, šaknų puvinys, užmirkusi žemė | Pagerinti drenažą, sodinti į lengvesnę žemę |
| Apdegė spygliukai | Per daug saulės žiemą (šalčio/saulės nudegimai) | Dengti eglišakiais ar agroplėvele sausio–vasario mėn. |
| Auga lėtai, skursta | Netinkama dirva, trąšų stygius | Pavasarį tręšti specialiomis trąšomis spygliuočiams |
Svarbu žinoti
- Kai kurie kiparisai, pvz., ‘Ellwoodii’ ar ‘Columnaris’, žiūriškai pirmosios žiemos metu labai jautrūs šalčiui.
- Laikykitės drėgmės balanso – tiek sausra, tiek užmirkimas žaloja.
- Žiemai nedengti polietilenu – geriau kvėpuojanti agroplėvelė ar eglišakiai.
- Kuo vyresnis kiparisas ar tuja – tuo didesnis atsparumas šalčiui.
- Kipariso giminės augalai (ypač Chamaecyparis, tujos) tinka lauko sodinimui Lietuvoje, jei pasirenkate žiemai atsparias veisles ir užtikrinate gerą žemę bei šaknų apsaugą pirmą žiemą.
- Rinkitės saulėtą ar pusiau pavėsio vietą, laistykite ir mulčiuokite pirmus porą metų, genėkite saikingai ir stebėkite žiemojimą.
- Tikrasis kiparisas (Viduržemio pajūrio tipo) lauke išgyvena tik labai švelniomis žiemomis ar saugomose šilto klimato vietose.