Erika (Erica) – tai žieminė žemaūgė daugiametė
Erika (Erica) – tai žieminė žemaūgė daugiametė puskrūmio tipo gėlė, dažnai painiojama su šilu (Calluna vulgaris). Abi šios gėlės – žiemojančios, dekoratyvios, ilgai žydinčios ir nereiklios. Lietuvoje dažniausiai auginama žieminė erika (Erica carnea) ir rečiau – kitos rūšys (Erica tetralix ir pan.).
Svarbiausios žieminės erikos savybės
- Aukštis: 10–30 cm, su laiku kerai platėja.
- Žiedai: Smulkūs, varpelio formos, gausiai žydi nuo vasario–balandžio (dalį žiemos ir ankstyvą pavasarį), spalvos – balta, rožinė, purpurinė.
- Lapai: Smulkūs, siauri, visžaliai.
Auginimo sąlygos ir priežiūra
Veiksnys | Rekomendacijos |
|---|---|
Vieta | Saulėta ar dalinai pavėsinga, apsaugota nuo šaltų vėjų. |
Dirvožemis | Rūgštus (pH 4–5,5), purus, erikinis substratas ar durpynas. Netinka šarminės ar molingos žemės. |
Laistymas | Vidutinis – mėgsta drėgną, bet neužmirkusią žemę. Sausromis būtina lieti. |
Tręšimas | Pavasarį – specialiomis rododendrų ar erikinių trąšomis, kompostu, bet nepersūdykite. |
Mulčiavimas | Gerai reaguoja į mulčiavimą spygliuočių paklotėmis, žieve, durpėmis. |
Genėjimas | Po žydėjimo patrumpinkite žiedynus (iki gyvų lapų) – taip kerelis bus tankesnis, atsinaujins. |
Žiemoja | Gerai žiemoja, bet pirmomis žiemomis ar šaltomis, besniegėmis žiemomis galima užkloti eglišakėmis ar agroplėvele. |
Kur tinka sodinti?
- Alpinariumuose, šlaituose, prie takų, gėlynuose su kitais rūgštumą mėgstančiais augalais (rododendrais, šilais, mėlynėmis).
- Tinka sodinti grupėmis, sudarant margaspalvius kilimus.
Dauginimas
- Kerų dalijimu pavasarį;
- Auginiais vasarą;
- Kartais sėklomis, bet tai lėta.
Dažnos problemos
- Blogai auga ir geltonuoja: dažniausiai per daug kalkių dirvoje arba užmirkimas.
- Nežydi, vėlai auga: trūksta saulės ar per mažai rūgštus substratas.
Erika ar šilas (Calluna)?
- Erikos žydi pavasario–žiemą; jų lapai siūliški.
- Šilai žydi vasaros pabaigą–rudenį, lapai – žvyneliai.
Erika – daugiametė, visžalė, neaukšta ir itin anksti žydinti puošmena, puikiai tinkanti lietuviškam klimatui. Svarbiausia – rūgštus dirvožemis, saulėta vieta, saikingas laistymas ir po žydėjimo genėjimas. Kerai ilgai išlieka dekoratyvūs ir kasmet gražiai atsinaujina.
