Kiparisas lauke – populiarus, dekoratyvus spygliuočių augalas, sodinamas gyvatvorėms, soliterams ar kompozicijoms.
Pagrindinės rūšys ir veislės lauko sodinimui
Lietuviškas pavadinimas
Lotyniškas pavadinimas
Žiemos atsparumas Lietuvoje
Pastabos
Paprastasis kiparisas
Cupressus sempervirens
Žemas (< -15 °C – neišgyvena)
Tinka šiltesniam klimatui, rečiau sodinamas
Nykštukinis kiparisas
Chamaecyparis spp.
Labai geras
Populiariausias augalas parkuose ir kiemuose
Vakarinė tuja
Thuja occidentalis
Puikus
Dažnai vadinama „kiparisu”, labai tinka gyvatvorėms
Lawsono kiparisas
Chamaecyparis lawsoniana
Geras (iki -25 °C), bet kai kurios veislės lepesnės
Nesodinkite žemiausiose vietose, mėgsta lengvą pavėsį
Sodinimo ir priežiūros pagrindai
1. Vieta
Saulėta arba pusiau pavėsis:Chamaecyparis ir Thuja veislės toleruoja abi vietas, Cupressus reikalauja pilnos saulės.
Vengti skersvėjų ir išdžiūstančių, atvirų laukų – kiparisai jautresni šalčio vėjui nei tujos.
2. Dirva
Laidi, lengva, šiek tiek rūgšti arba neutrali žemė (pH 5,5–6,5).
Vengti užmirkstančių, sunkių, molingų vietų.
3. Sodinimas
Duobė turi būti bent du kartus platesnė už šaknų gumulą.
Į dugną galima berti šiek tiek komposto ar spygliuočių žemės.
Pasodinus – gausiai palaistyti, mulčiuoti žieve ar spyglių paklotu.
4. Laistymas
Pirmaisiais metais – nuolat drėgna žemė, bet be užmirkimo.
Toliau laistyti tik užsitęsus sausrai.
5. Tręšimas
Pavasarį – kompleksinėmis spygliuočiams skirtomis trąšomis (ne per daug azoto!).
Rudenį – galima tręšti kalio-fosforo trąšomis stiprinant atsparumą šalčiui.
6. Genėjimas
Geriausia genėti anksti pavasarį arba liepos mėn.
Nupjauti pašalusias, pažeistas, išsikišusias šakas, formuoti vainiką tik truputį – stipresnis kirpimas lėtina augimą.
Žiemojimas Lietuvoje
Dauguma kiparisų (ypač tikrieji Cupressus) Lietuvoje neišgyvena žiemą be papildomos apsaugos.
Sodinimui mūsų klimato sąlygomis TINKA tik Chamaecyparis (ypač ‘Columnaris’, ‘Ellwoodii’ ir pan.) ir tuja (Thuja occidentalis).
Pirmus metus rekomenduojama mulčiuoti šaknimis storu sluoksniu žievės, pušų spyglių arba eglišakių. Mažus augalus galite apdengti agroplėvele.
Venkite pasodinti artežeriniuose laukuose ar šiaurinėse vėjovartėse.
Dažniausios bėdos ir jų sprendimai
Problema
Priežastis
Sprendimas
Plyšta, paruduoja spygliai
Per sausra arba drėgmės trūkumas, šalčio nudegimas
Mulčiuoti, laistyti pavasarį, dengti žiemą
Gelsta ar ruduoja spygliai
Per daug vandens, šaknų puvinys, užmirkusi žemė
Pagerinti drenažą, sodinti į lengvesnę žemę
Apdegė spygliukai
Per daug saulės žiemą (šalčio/saulės nudegimai)
Dengti eglišakiais ar agroplėvele sausio–vasario mėn.
Auga lėtai, skursta
Netinkama dirva, trąšų stygius
Pavasarį tręšti specialiomis trąšomis spygliuočiams
Svarbu žinoti
Kai kurie kiparisai, pvz., ‘Ellwoodii’ ar ‘Columnaris’, žiūriškai pirmosios žiemos metu labai jautrūs šalčiui.
Laikykitės drėgmės balanso – tiek sausra, tiek užmirkimas žaloja.
Žiemai nedengti polietilenu – geriau kvėpuojanti agroplėvelė ar eglišakiai.
Kuo vyresnis kiparisas ar tuja – tuo didesnis atsparumas šalčiui.
Kipariso giminės augalai (ypač Chamaecyparis, tujos) tinka lauko sodinimui Lietuvoje, jei pasirenkate žiemai atsparias veisles ir užtikrinate gerą žemę bei šaknų apsaugą pirmą žiemą.
Rinkitės saulėtą ar pusiau pavėsio vietą, laistykite ir mulčiuokite pirmus porą metų, genėkite saikingai ir stebėkite žiemojimą.
Tikrasis kiparisas (Viduržemio pajūrio tipo) lauke išgyvena tik labai švelniomis žiemomis ar saugomose šilto klimato vietose.
