IŠ KUR ATSIRADO MUZIKA?

IŠ KUR ATSIRADO MUZIKA?

Muzika atsiradusi taip seniai ir taip tvirtai susijusi su žmogaus gyvenimu, jog rasti jos ištakas beveik neįmanoma. Žmonės, nagrinėjantieji muzikos kilmės klausimą (o šia tema parašyta daug tomų), iškelia tik hipotezes. Daugelis mokslininkų, kurie tyrinėja dabartinių menkiausiai išsivysčiusių tautų muziką, padarė išvadą, kad Europos muzika turėjo pereiti tokias pat stadijas. Net tarp primityviausių tautų, gyvenančių tolimiausiuose žemynuose ir pačioje miškų tankmėje. nerasime tokių, kurios neturėtų savo muzikos. Aišku tik viena: muzika ne iš karto tapo menu, šią funkciją ji įgavo…

Daugiau Daugiau

KOKIA SKULPTŪRA DIDŽIAUSIA PASAULYJE?

KOKIA SKULPTŪRA DIDŽIAUSIA PASAULYJE?

Atsakyti į šį klausimą labai sunku. Mus pirmiausia domina ne skulptoriaus arba tapytojo kūrinio dydis, o meninė vertė. Pavyzdžiui, didžios skulptūros abiem prasmėmis yra senovės Egipto statulos; jos yra vienos iš stambiausių skulptūrinių paminklų ir kartu turi didelę meninę vertę. Prie tokių skulptūrų priklauso vadinamieji Memnono kolosai (Rodoso kolosai). Šios dvi milžiniškos statulos veikiausiai vaizduoja faraoną Amenhotepą III (XXII amžius pr. m. e.), jų aukštis siekia 20—23 metrus. Stovėdamos atvirame ore, jos palengva. iro. Jose atsirado plyšių ir, saulės spindulių…

Daugiau Daugiau

KAS YRA ATOMINIS KATILAS

KAS YRA ATOMINIS KATILAS

Sekantis elementas, helis, galėtų gerai atlikti lėtintuvo vaidmenį. Jis lengvai prieinamas, bet… dujiniu pavidalu. Helis skystėja žemoje temperatūroje, artimoje absoliutiniam nuliui, ir cheminių junginių nesudaro. Kaip dujos jis netinka būti lėtintuvu, nes jo tankis pernelyg mažas. Litis yra labai ištroškęs neutronų sugeria juos. Jis taip pat netinka lėtinimui. Kitas iš eilės elementas periodinėje sistemoje, berilis, — galėtų tikti mūsų tikslui, tačiau didelį jo kiekį sunku gauti, ir, be to, jis pavojingas žmonėms labai nuodingas. Boras visai netinka: jis labai intensyviai…

Daugiau Daugiau

KAS YRA PANORAMINIS FILMAS?

KAS YRA PANORAMINIS FILMAS?

Ne kiekvienas Žmogus, žiūrintis panoraminį filmą pagalvoja, kad šis puikus išradimas, būdamas paskutinis kinotechnikos pasiekimas, atsirado… televizijos dėka. Tat skamba visai neįtikimai, tačiau tai, ką esame pasakę, tikra tiesa. Bet pradėsime iš eilės. Televizija plačiu mastu ėmė vystytis tik po antrojo pasaulinio karo, ir pirmiausia Amerikoje. Ši šalis turėjo stambiausią kinematografijos pramonę. Didėjant televizorių skaičiui, darėsi visiškai aišku, kad naujasis išradimas rimtai gali išstumti kinematografiją. Žmonės vis rečiau lankydavo kiną, turėdami jį savo namuose. Kinematografijoje prasidėjo rimta krizė, trukusi ketverius…

Daugiau Daugiau

Virškinamasis traktas atlieka gana įvairias funkcijas

Virškinamasis traktas atlieka gana įvairias funkcijas

Kad pilvo neskaudėtų Virškinamasis traktas atlieka gana įvairias funkcijas. Veikiant įvairiems veiksniams, jame gali atsirasti judinamųjų (kinezinių), sekrecinių ir ekskrecinių funkcinių sutrikimų, dėl kurių pakinta apetitas, atsiriaugėjama, ėda rėmuo, atsiranda spazminiai skausmai (gastritas, opaligė, kolitai). Lėtinių virškinamojo trakto ligų gydymu pirmiausia siekiama pašalinti priežastį, kuri sukėlė ligą. Be to, svarbu mesti rūkyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, laikytis dietos. Didelės reikšmės turi gydomoji gimnastika, pasivaikščiojimas gryname ore, miegas ir t. t. Sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, dažnai kartu atsiranda vienos ar kitos…

Daugiau Daugiau

AR IŠTIRTAS ELEKTROS SROVES GREITIS?

AR IŠTIRTAS ELEKTROS SROVES GREITIS?

Srovei tekant laidais, elektronai juda nuo neigiamo poliaus prie teigiamo. Fizikai yra gana nuodugniai ištyrę elektronų judėjimą labai praretintose dujose. Atitinkamais aparatais mokslininkai nustatė jų greitį. Tas greitis priklauso nuo įtampos, kurią turi baterija, varanti elektronus. Pavyzdžiui, elektronas, praėjęs tuštumoje kelią tarp elektrodų, kurių potencialų skirtumas yra 1 voltas, pasiekia apie 500 km/sek greitį. Eidamas laidininku, elektronas pakeliui sutinka teigiamus jonus, susiduria su jais, atiduoda jiems dalį savo energijos, tuo pačiu sumažindamas savo paties greiti. Iš to kyla išvada, kad…

Daugiau Daugiau

IŠ KUR ANGLYJE ATSIRANDA ŠILUMA

IŠ KUR ANGLYJE ATSIRANDA ŠILUMA

Kuro medžiagos, tokios, kaip anglis ir durpės, susidarė iš augalų. Kadaise beveik visa žemė buvo apžėlusi vešlia augmenija, daugiausia didžiuliais miškų tankumynais. Audros išverstų medžių vietoje išaugdavo nauji. Ilgainiui susidarė storas pūvančių medžių sluoksnis. Kai kuriuos Žemės rutulio plotus nusiaubė įsisiautėję uraganai arba slenkantieji ledynai. Šie plotai, laikui bėgant, apteko dumblu, atneštu upių bei jūrų vandenų, arba buvo užpustyti dykumos smėlio. Tokiu būdu rąstai, smarkiai slegiami ir negaudami oro, pavirto ta medžiaga, kuri dabar vadinama akmens anglimi. Akmens anglies kuro…

Daugiau Daugiau

KAS YRA MIRAŽAS?

KAS YRA MIRAŽAS?

Mes žinome, kad šviesos spindulys, pereidamas iš vienos aplinkos į kitą, lūžta, t. y. keičia savo sklidimo krypti. Spinduliui pereinant iš oro į vandenį, lūžimo kampas yra mažesnis, negu kritimo kampas. Jeigu spindulys eina priešinga kryptimi, t. y. iš vandens į orą, lūžimo kampas bus didesnis už kritimo kampą. Kritimo kampą, kuriam esant lūžimo kampas f3 yra 90°, vadiname ribiniu kampu. Jeigu spindulį mesime didesniu kritimo kampu, tai šviesos spindulys ne luš, bet atsispindės nuo ribinio paviršiaus, kaip nuo veidrodžio….

Daugiau Daugiau

KAIP ATSIRANDA DIRBTINIS LIETUS IR SNIEGAS?

KAIP ATSIRANDA DIRBTINIS LIETUS IR SNIEGAS?

KAIP ATSIRANDA DIRBTINIS LIETUS IR SNIEGAS? Aukštai giedrame danguje pasirodo siaura balta rūko juosta, ji auga, ilgėja. Po kurio laiko akis pastebi, kad šią juostą padarė dideliu aukščiu skrendąs lėktuvas. Juosta ilgėja, pasisuka, daro kilpą, tiksliai rodydama figūrą, kurią padarė lėktuvas. Ar tai jis tyčia padarė? Ne. Ore buvo daug drėgmės. Lėktuvo motoro išmetamų vidaus degimo dujų molekulės virto iš atmosferos garų susidariusio vandens kondensacijos ir atšalimo centrais. Šitaip atsiranda gražios pailgos rūko juostos, panašios į debesis. Mes jau žinome,…

Daugiau Daugiau

AR KADA NORS BUVO TVANAS?

AR KADA NORS BUVO TVANAS?

AR KADA NORS BUVO TVANAS? Buvo, ir net ne vienas. Tiesa, tai, ką senovės tautų legendos vadino tvanu, šiandien pavadintume katastrofiniu potvyniu, sukeltu ilgai trunkančio lietaus, arba žemės drebėjimo, arba vienu metu šių abiejų priežasčių. Pagal biblijos legendą „lijo ant žemės keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų”, „buvo apsemti visi aukšti kalnai, kokie tiktai yra po visu dangumi”, ir „penkiolika uolekčių pakilo viršum jų vanduo, ir buvo apsemti kalnų”. Vadinasi, jeigu tikėsime legenda, vanduo užliejo visą pasaulį taip, jog net aukščiausios…

Daugiau Daugiau