Ar kada nors susimąstėte, kaip jūsų smegenys organizuoja informaciją? Piaget schemų sąvoka paaiškina, kodėl vieni prisiminimai išlieka, o kiti išnyksta. Panagrinėkime žavų mokymosi ir supratimo pasaulį per prisitaikymą ir įsisavinimą.
Kas yra schema?
Schema iš esmės yra mentalinė sistema, kuri padeda mums organizuoti ir interpretuoti informaciją. Įsivaizduokite žaislinių kaladėlių kolekciją, kurioje kiekviena kaladėlė simbolizuoja jūsų ankstesnę patirtį. Kai susiduriate su kažkuo nauju, bandote jį pritaikyti prie vieno iš tų blokų. Jei tinka, fantastika! Jei ne, gali tekti sukurti naują blokelį arba pakeisti esamą. Pavyzdžiui, kai vaikas pirmą kartą pamato šunį, remdamasis savo dabartine schema jis gali jį priskirti „didelei katei“. Jam reikia pamatyti daugiau šunų, kad šis supratimas patobulėtų. Schemos padeda mums efektyviai apdoroti pasaulį, tačiau jos taip pat gali apriboti mūsų suvokimą, jei nesame atviri naujoms idėjoms.
Asimiliacija: Naujos informacijos pritaikymas
Asimiliacija vyksta tada, kai susiduriame su nauja informacija ir bandome ją pritaikyti prie savo turimų schemų, jų nekeisdami. Pagalvokite, kaip paauglys mokosi vairuoti. Iš pradžių jis gali įsisavinti patirtį prisimindamas, kaip važiuoti dviračiu – vairuoti, balansuoti ir signalizuoti. Jie naudoja tai, ką jau žino, kad suprastų šį naują įgūdį. Tačiau jei paauglys susiduria su sudėtingu manevru, pavyzdžiui, lygiagrečiu stovėjimu, jam gali tekti pakoreguoti savo požiūrį. Klasėje mokiniai dažnai įsisavina informaciją, kad pamokos įgautų prasmę, susiedami ją su ankstesnėmis žiniomis. Šis procesas yra labai svarbus, nes leidžia mums didinti supratimą nepertvarkant visos savo mąstymo sistemos kiekvieną kartą, kai išmokstame ką nors naujo.
Apgyvendinimas: Pakeisti sistemą
Kas nutinka, kai susiduriame su kažkuo visiškai nauju? Tuomet prasideda adaptacija. Šis procesas apima esamų schemų keitimą arba visiškai naujų schemų kūrimą. Pavyzdžiui, prisiminkime suaugusį žmogų, kuris pirmą kartą keliauja į svetimą šalį ir susiduria su vietiniais papročiais, kurie labai skiriasi nuo jo paties papročių. Jis turi pritaikyti savo turimą kultūrinę schemą, kad suprastų naują elgesį, pavyzdžiui, pasisveikinti nusilenkiant, o ne paspaudžiant ranką. Švietimo srityje, jei mokiniai mokosi dalykų, kurie kelia abejonių dėl jų dabartinių įsitikinimų, pavyzdžiui, evoliucijos ir kreacionizmo, prisitaikymas yra labai svarbus. Jie turi pakoreguoti savo pažiūras, kad įtrauktų naują informaciją, o tai gali sukelti kognityvinį disonansą, bet galiausiai padeda geriau suprasti.
Realaus gyvenimo pavyzdžiai: Kai schemos nepasiteisina
Kartais dėl mūsų schemų gali kilti nesusipratimų arba praleidžiamos detalės. Viename iš Piaget eksperimentų mokiniams buvo papasakota istorija, o vėliau paprašyta ją prisiminti. Rezultatai buvo įspūdingi – dažnai buvo praleidžiamos detalės, kurios neatitiko jų turimų žinių. Pavyzdžiui, jei vaikas niekada nebuvo girdėjęs apie tai, kad činokai medžioja ruonius, jis galėjo visiškai pamiršti šią dalį. Ši tendencija paaiškina, kodėl nauji mokiniai klasėje gali sunkiai suvokti sudėtingesnes sąvokas; jiems trūksta schemų, kurios padėtų palaikyti naują informaciją. Mūsų smegenys padeda mums filtruodamos „nesvarbias“ detales, tačiau dėl to gali atsirasti supratimo spragų. Pedagogams labai svarbu užpildyti šias spragas palengvinant patirtį, kuri tiesiogiai kvestionuoja esamas schemas.
Atminties kintamumas
Prisiminimai nėra statiški; jie yra kintantys ir gali keistis. Kai susiduriame su nauja informacija, mūsų prisiminimai gali būti perkuriami. Pavyzdžiui, prisimindami atostogas, galime pridėti detalių iš nuotraukų ar draugų papasakotų istorijų ir taip pakeisti pirminį prisiminimą. Šis procesas dažnai vadinamas atminties rekonstrukcija. Tyrėjai įrodė, kad ilgalaikė atmintis nuolat koreguojama, o mūsų praeities patirtis dažnai tampa savojo pasakojimo, kuris gali būti ne visai tikslus, dalimi. Kai dalijamės šiais prisiminimais, galime vartoti idiomas ar metaforas vien dėl to, kad mums trūksta tikslaus žodyno. Šie pokyčiai laikui bėgant gali iškreipti mūsų patirties autentiškumą.
Piaget teorijos reikšmė
Piaget akomodacijos ir asimiliacijos teorijos ne tik padeda suprasti vaikų mokymąsi, bet ir pabrėžia visą gyvenimą trunkantį žinių kūrimo procesą. Suvokdami, kaip mes pritaikome savo schemas, galime tapti veiksmingesniais mokiniais ir pedagogais. Suaugusiesiems supratimas, kad atmintis nėra pastovi, gali paskatinti atlaidžiau žvelgti į save, nes pripažįstame savo praeities klaidingus įsitikinimus. Klasėje mokytojai gali sudaryti palankias sąlygas, skatinančias ir įsisavinimą, ir prisitaikymą. Jie gali pristatyti sudėtingas sąvokas taip, kad jos sietųsi su turimomis žiniomis ir kartu skatintų mokinius plėsti savo schemas. Galutinis tikslas – skatinti gilesnį pasaulio supratimą, atveriant kelią tolesniam augimui ir mokymuisi.
Piaget akomodacijos ir asimiliacijos sąvokos atskleidžia mūsų mokymosi procesus. Suprasdami šiuos mechanizmus, galime pagerinti informacijos įsisavinimo ir įsiminimo būdus, taip atverdami kelią aiškesniam mąstymui ir geresniam išsilavinimui.
