Kada nors susimąstėte, kodėl priimame tokius moralinius sprendimus? Kohlbergo šešios moralinės raidos pakopos suteikia įdomių įžvalgų apie tai, kaip mūsų etika vystosi gyvenime, formuodama mūsų sprendimus nuo vaikystės iki brandos.
1 etapas: Klusnumas ir bausmė
Šiame pradiniame etape moralinis mąstymas yra sutelktas į bausmės baimę. Pagalvokite apie mažylį, kuris prieš nuspręsdamas, ar liesti karštą viryklę, nervingai žiūri į tėvus. Jų moralinis kompasas pirmiausia nukreiptas į neigiamų pasekmių vengimą. Suaugusiesiems tai gali pasireikšti įstatymų laikymusi vien tam, kad išvengtų baudų ar kalėjimo. Nors ir paprastas, šis etapas išryškina esminį žmogaus elgesio aspektą: mūsų instinktyvų siekį laikytis atokiau nuo skausmo.
2 etapas: individualizmas ir savanaudiškumas
Tobulėjant individai pradeda suvokti, kad jų pasirinkimai gali duoti ir asmeninės naudos. Šiame etape svarbiausia yra asmeninis interesas; motyvacija yra tokia: „Ką aš laimėsiu, jei tai padarysiu?“. Pavyzdžiui, paauglys gali savanoriauti vietos labdaros organizacijoje ne tik norėdamas padėti, bet ir norėdamas pagerinti savo paraišką studijuoti koledže. Šiame etape pabrėžiamas augantis abipusiškumo supratimas – aš tau padedu, o mainais gaunu kažką naudingo.
3 etapas: tarpasmeniniai santykiai
3 etape įsigali auksinė taisyklė: elkis su kitais taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi. Šiame etape svarbiausias tampa socialinis pritarimas. Įsivaizduokite vaiką, kuris nusprendžia dalytis savo žaislais su draugais, vedamas noro būti mėgstamas. Panašiai ir suaugusieji dažnai prisitaiko prie visuomenės taisyklių ir bendraamžių lūkesčių, pavyzdžiui, tam tikru būdu apsirengti per pokalbį dėl darbo. Šiuo atveju moraliniams sprendimams didelę įtaką daro kitų nuomonė ir jausmai, o tai reiškia svarbų posūkį empatijos ir socialinio pripažinimo link.
4 etapas: socialinės tvarkos palaikymas
Šiame etape asmenys suvokia autoriteto ir socialinės tvarkos svarbą. Jie supranta, kad visuomenė funkcionuoja pagal taisykles ir įstatymus, kurių reikia laikytis visų labui. Įsivaizduokite stropų darbuotoją, kuris laikosi įmonės protokolų, kad palaikytų darną darbo vietoje. Nors šiame etape daugiausia dėmesio skiriama teisėtumui, jam taip pat būdingas pareigos jausmas. Tačiau kyla svarbus klausimas: Ar visos taisyklės yra teisingos ir ar visada turėtume jų laikytis neabejodami?
5 etapas: socialinė sutartis ir asmens teisės
5 etape pristatomas niuansuotas moralės supratimas: įstatymai yra socialinės sutartys, kurių reikėtų laikytis tol, kol jos tarnauja bendrajam gėriui. Čia individai pradeda abejoti taisyklėmis, svarstydami, ar jos atspindi teisingumą ir lygybę. Įsivaizduokite, kad pasipriešinate nesąžiningai politikai darbo vietoje; čia veikti gali priversti etika. Šį etapą gerai iliustruoja etinių dilemų veikėjai, pavyzdžiui, klasikinis atvejis, kai Heincas pavogė vaistus. Jie pasveria asmenines teises ir visuomenės įstatymus.
6 etapas: Visuotiniai etikos principai
Paskutiniame etape moraliniai samprotavimai grindžiami universaliais etiniais principais. Sprendimai priimami remiantis tuo, kas, žmogaus manymu, yra iš esmės teisinga. Pagalvokite apie pranešėją, atskleidžiantį įmonės sukčiavimą – jo sprendimas peržengia asmeninės rizikos ribas, nes jis teikia pirmenybę teisingumui ir žmogiškumui. Šiame etape pabrėžiama užuojauta ir pagarba visų žmonių gyvybei, pasisakoma už teisingumą, kuris atitinka žmogaus moralinį kompasą, net jei tai reiškia, kad reikia nesilaikyti įstatymų, kurie laikomi neteisingais. Būtent čia, Kohlbergo nuomone, yra tikroji moralinė branda.
Kohlbergo moralinės raidos etapai padeda mums suprasti, kaip vystosi mūsų moraliniai sprendimai, kai sprendžiame gyvenimo dilemas. Kiekvienas etapas atspindi gilesnį etikos supratimą ir skatina mus kritiškai mąstyti apie savo pasirinkimus. Šių etapų suvokimas gali padėti mums priimti labiau užjaučiančius sprendimus.
