Kenija yra Rytų Afrikoje, prie Indijos vandenyno. Už pakrantės lygumų žemė kyla į plynaukštes, kurias pertraukia vulkaninės kilmės kalnai. Į šiaurės vakarus nuo Nairobio iki Turkanos ežero driekiasi Riftinis slėnis. Dauguma žmonių gyvena centrinėje Kenijos dalyje.
Pakrantėje vyrauja tropinės sąlygos, šiaurėje – pusdykumės, o pietuose – savanos. Žemės ūkio produktai, daugiausia arbata ir kava, teikia pusę eksporto pajamų. Svarbi ir lengvoji pramonė. Turizmas yra pagrindinis užsienio valiutos šaltinis; kitos pajamos – naftos perdirbimas ir reeksportas į kaimynines šalis, neturinčias išėjimo į jūrą.
Tik arabica
Didžiąją dalį produkcijos sudaro plauta arabikos kava, o apie 10 % – neplauta ir sausai apdorota.
Kenijos istorikai sutaria, kad kava komerciniu požiūriu pirmą kartą pradėta auginti praėjusio amžiaus pabaigoje (1893 m.) Europos misionierių pastangomis. Kava yra itin švelnios arabikos rūšies, kurią ICO kartu su Kolumbijos ir Tanzanijos kava priskyrė prie “Kolumbijos švelniosios arabikos”.
Prieš 50 metų pradėjus gaminti kavą nedideliais kiekiais, kavos auginimo plotas nuolat didėjo. Iki 1994-1995 m. kavos sezono buvo apie 1 300 kavos plantacijų, kurių bendras plotas siekė apie 38 000 hektarų, palyginti su 600 000 smulkiųjų augintojų, kurių plotas siekė 120 000 hektarų. Vidutinis smulkių ūkių kavos derlius yra 534 kg iš hektaro švarios kavos, palyginti su vidutiniu 1064 kg/ha derliumi plantacijose.
Iki 1950 m. Kenijos kavą daugiausia didelėse valdose (plantacijose) augino Europos kolonistų ūkininkai žemėje, kuri buvo tinkama mechanizuoti ir drėkinti. Po 1952 m. Kenijos afrikiečiams buvo selektyviai leista auginti kavą smulkiuose ūkiuose kalvotose ir banguotose vietovėse, kuriose buvo ribotos žmonių darbo jėgos ir natūralaus kritulių kiekio galimybės. Dėl būtinybės kavą apdoroti drėgnuoju būdu, tam reikalingų investicijų ir įrangos bei santykinai nedidelio šių ūkių ploto jie galiausiai susibūrė į kooperatines bendroves, kurios dalijosi investicijomis, perdirbimo įrenginių priežiūra ir naudojimu.
Šiuo metu kooperatyvų sektoriui tenka didžioji dalis (65 %) Kenijos kavos eksporto.
Bėgant metams Kenijos kavos pramonės atsidavimas perdirbti ir parduoti aukštos kokybės produktą pelnė jiems “Premium” kainas pasaulinėje kavos rinkoje.
Ruiri 11
Kenijos mokslinių tyrimų fondas bandė parduoti šią naują pigesnės ir atsparesnės arabikos veislę, tačiau kol kas rezultatai nedžiugina. “Ruiri 11”, kuri sudaro apie 5 proc. visos produkcijos, yra pigi rūšis, 30 proc. sumažinanti gamybos sąnaudas, daugiausia dėl atsparumo kavos uogų ligoms ir lapų rūdims. Ši rūšis taip pat leidžia ūkininkams pasodinti daugiau kavamedžių viename hektare. Tačiau Kenijos kavos pirkėjai, pavyzdžiui, JAV ir Japonija, teigia, kad šios kavos kokybė yra žemesnė nei tradicinių arabikos rūšių, tokių kaip AA ir AB, ir turi nepageidaujamų aromato ir skonio savybių.
Pagrindinis klausimas, susijęs su šia kava, lieka, ar Afrikos gamintojams, pavyzdžiui, Kenijai, būtų ekonomiškai naudingiau mažiau rūpintis aukščiausios kokybės reputacija ir verčiau rinktis pigesnę, masinę tokių kavos rūšių, kaip Ruiri 11, produkciją. Kol kas prekybininkai nenori jos pirkti.
Apie rinkimą
Derlius nuimamas tik rankomis. Atskiras raudonas prinokusias vyšnias kooperatyvų nariai paprastai renka 5 dienas per savaitę per didžiąją kampaniją. Didesniuose ūkiuose tai gali būti daroma 6 ar 7 kartus per savaitę. Vadinamuoju “musių rinkimo” (antrinio derliaus nuėmimo) laikotarpiu derlius renkamas tik kartą per savaitę.
Kavos plovimas
(2) Apie plovimą
Mažesnių plantacijų augintojų kooperatyvai valdo savo perdirbimo įmones, tai taip pat pasakytina apie daugumą vidutinio dydžio ir visas didesnes plantacijas. Lukštenimas ir visi kiti procesai atliekami trijuose malūnuose.
Plovimo būdas : Į perdirbimo įmonę tiekiamos šviežios vyšnios pirmiausia atskiriamos gravitaciniu būdu, naudojant vandenį. Taip pašalinama ir atskiriama didžioji dalis kauliukų, lazdelių ir kai kurių kitų pašalinių medžiagų, o po to kava konvejeriais paduodama į celiuliozės mašinos padavimo įrenginį. Daugumoje perdirbimo gamyklų naudojami diskiniai plaušintuvai. Pulperis atskiria minkštimą nuo pupelių, o po to “Aagard-pregrader” pašalina visas per lengvas medžiagas.
(3) Apie fermentaciją :
Nuplauta kava dedama į betonines talpyklas , be vandens, kuriose vyksta sausoji fermentacija. Šiose betoninėse talpyklose įrengtas stogelis, kad kava būtų apsaugota nuo saulės spindulių ir lietaus. Kava maišoma tris kartus per dieną ir plaunama kiekvieną rytą, kol fermentacijos procesas baigiasi. Šio proceso trukmė priklauso nuo kavos prinokimo laipsnio ir oro temperatūros (prinokusi + šilta = sparčiausia fermentacija) ir svyruoja nuo 36 iki 72 valandų. Fermentacijos trukmę galima sutrumpinti 50 % naudojant perdirbtą vandenį arba pridedant pektininių fermentų (16-20 val.).
Pasibaigus fermentacijos procesui, kava iš talpyklų išplaunama ir supilama į specialų plovimo kanalą. Šį kanalą sudaro trijų sekcijų kaskada, skirta vandens srovei rūšiuoti kavą pagal tankį. Sunkesnės ir geresnės kavos pupelės sulaikomos pirmoje ir aukščiausioje sekcijoje, paruošimui ir antrajam plovimui skirtas produktas – antroje sekcijoje, o atliekos – trečioje ir žemiausioje sekcijoje. Pirmojoje sekcijoje laikoma gera kava nukreipiama į džiovyklą, kur ji džiovinama.
Vanduo imamas iš natūralių vandentakių (upių ar upelių), šulinių ar ypač rezervuarų. Vanduo kelis kartus perdirbamas, kol galiausiai filtruojamas ir pašalinamas. Galutiniam plovimui naudojamas tik šviežias ir švarus vanduo.
(4) Apie džiovinimą
Iškart po plovimo kava išdėliojama plonu sluoksniu ir uždengiama plonu vielos tinkleliu, skirtu išankstiniam džiovinimui. Šio proceso metu renkamos rankomis, kad būtų pašalintos nekokybiškos arba vabzdžių pažeistos pupelės. Po to kava perkeliama ant vielinių stelažų, uždengtų tvirtu hessianu, ir paliekama džiūti saulėje maždaug 2 savaites.
Džiovinimo metu kava toliau renkama rankomis, o kartu nuolat pervežama. Esant labai aukštai temperatūrai arba lyjant lietui, kavamedžiai suvyniojami po stogu ar stogine arba uždengiami lakštais ar plastiku taip, kad iš apačios galėtų patekti oro. Kava džiovinama tol, kol likutinė drėgmė pasiekia 10-11 %.
Dėl kokybės priežasčių pirmenybė teikiama natūraliam džiovinimui (apie 70 % visos produkcijos). Dirbtinio džiovinimo atveju naudojami įprasti įrenginiai, kuriems neteikiama pirmenybė, kai kurie iš jų gaminami vietoje.
(5) Apie rūšiavimą
Gamintojai sausą pergamentinę kavą, kurios likutinis drėgnumas neviršija 10,5 %, pristato į lukštenimo cechą perdirbti. Čia kava prieš sandėliuojant silosuose išvaloma, sijojama ir pasveriama. Po to kava lukštenama sulaužant pergamento apvalkalą ir poliruojama, o galiausiai rūšiuojama pagal dydį ir tankį.
Pagal tankį rūšiuojama naudojant katadorus arba oro separatorius, o pagal pupelių dydį – vibracinius sietus. Galiausiai kava perleidžiama per elektroninį spalvinį rūšiuotuvą ir pneumatiniu būdu gabenama į svėrimo ir pakavimo į maišelius stotį. Kiekvieno gamintojo kava apdorojama ir laikoma atskirai, kol parduodama.
Apie eksportuotojus
Ilgus dešimtmečius visos Kenijos kavos buvo parduodamos centriniuose aukcionuose Nairobio kavos biržoje, kuriuos prižiūrėjo Kenijos kavos taryba. Tai vyko praktiškai kiekvieną antradienio rytą visus metus, o aukcionuose dalyvavo tik licencijuoti privatūs eksportuotojai. Likus 10 dienų iki tikrojo aukciono, eksportuotojams buvo pateikiami nedideli pavyzdžiai, o šie savo ruožtu palaikė ryšius su klientais užsienyje.
Tikrojo aukciono dieną kavą įsigydavo didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas. Sėkmingiems pirkėjams buvo suteiktos septynios dienos, per kurias jie turėjo sumokėti už kavą bankiniu pavedimu. Kenijos kavos metai prasideda spalio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 30 d. Kadangi Kenijos kavos taryba iš tikrųjų nepirko kavos iš ūkininkų, visos iš aukcionų gautos pajamos buvo grąžinamos ūkininkams, atėmus rinkodaros ir perdirbimo išlaidas. Kenijos ūkininkams buvo mokama ne tik už pristatytos kavos kiekį, bet ir už kavos žaliavos, skrudintos kavos ir puodelio kokybę.
Kenijos kavos augintojai nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio vidurio taip pat galėjo rinktis “iš bendro fondo” (angl. out of pool) – šią programą, dar vadinamą tiesioginėmis išmokomis, pagal kurią aukcionuose už parduotus pasėlius gautos pajamos daug greičiau patekdavo į ūkininkų rankas. Anksčiau visos pajamos, gautos iš savaitinių aukcionų, buvo sudedamos į bendrą fondą kavos metams. Ūkininkams iš “fondo” buvo mokama trimis ar keturiomis dalimis, apskaičiuotomis per visus kavos metus. Galutinis mokėjimas už pristatytą derlių buvo atliekamas kavos metų pabaigoje, dažnai net vėliau, ir buvo grindžiamas aukcionuose gautomis pajamomis, atėmus rinkodaros išlaidas ir tarpinius mokėjimus. Kita vertus, “Out of Pool” ūkininkams buvo mokama beveik iš karto po to, kai kava buvo parduota.
Nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. Kenijos kavos taryba nebedalyvauja aukcionuose, kad galėtų sutelkti dėmesį į subsektoriaus reguliavimą. Aukcionams Nairobio kavos biržoje (NCE) dabar vadovauja trys licencijuoti prekybos agentai: Millers Socfinaf”, Kenijos augintojų kooperatyvų sąjunga (KPCU) ir “Thika Coffee Mills” (TCM). Kitas svarbus pakeitimas – nurodymas prekiautojams ir eksportuotojams tiesiogiai ir nedelsiant mokėti prekybos agentams. Savo ruožtu prekybos agentai privalo per septynias dienas sumokėti ūkininkams ir nedelsdami pervesti teisės aktais nustatytus atskaitymus atitinkamoms institucijoms.
Kenijos kavos valdyba vis dar aktyviai dalyvauja Kenijos kavos populiarinimo ir prekybos ja, taip pat perdirbimo, licencijavimo, mokslinių tyrimų ir plėtros veikloje. Ji taip pat veikia kaip Kenijos vyriausybės atstovė visais klausimais, susijusiais su tarptautiniais susitarimais, sudarytais ar ketinamais sudaryti dėl kavos.
Kenija yra aktyvi ir aktyvi Pasaulinio specialios kavos judėjimo narė.
Šviežių kavos pupelių galite užsisakyti su Cofmos prekiniu ženklu.
