Menzulinei nuotraukai pagrindas sudaromas įprastine tvarka. Jį sudaro vietovėje laikinais ženklais paženklinti taškai, kurių koordinatės randamos teodolitinių ėjimų arba sankirtų būdu, o altitudės techninės niveliacijos būdu. Darant nuotrauka, šiuose taškuose statoma menzula. Tačiau darant visos teritorijos nuotrauka, tų taškų dažniausiai neužtenka. Todėl parenkamos papildomos stotys. Šių stočių padėtys plane randamos menzula. Taikomas polinis ir savarų būdai, menzulinės grafinės sankirtos bei menzuliniai ėjimai. Smulkesnių mastelių topografinėse nuotraukose menzula sudaromas ištisinis geometrinis tinklas, pakeičiantis teodolitinius ėjimus.
Menzula pastatoma nuotraukos pagrindo taške B ir kruopščiai orientuojama. Kipregelio liniuotė priglaudžiama prie taško b ir žiūronu nutaikoma į papildoma stotį P. Kipregeliu (geriau rulete) išmatuojamas atstumas BP ir taško P aukščio skirtumas stoties atžvilgiu. Pagal liniuotės briauna plane brėžiama kryptis b—p ir joje plano masteliu atidedamas atstumas BP. Taip gaunama būsimosios stoties padėtis p. Menzula perkeliama į stotį P ir orientuojama pagal kryptį PB. Taško p padėtis tikrinama pakartotinai išmatuojant atstumą PB. Jeigu matomas kitas atramos taškas, pavyzdžiui, C, tai, priglaudus planšetėje kipregelio liniuote prie taško c, žiūronu vizuojama į vietovės tašką C ir brėžiama kryptis pmc. Krypčių b—p ir p—c sankirtoje vėl gaunama taško p padėtis. Taško P altitudė tikrinama išmatavus ja atgal į tašką B.
Paprastai ir tiksliai papildomos stoties padėtis gaunama savarų būdu. Šiuo atveju papildoma stotis S vietovėje ženklinama linijos tęsinyje. Rulete matuojami atstumai AS ir SD. Atidėjus plano masteliu šiuos atstumus, gaunama taško s padėtis planšetėje.
Tiesioginės sankirtos atveju reikia rasti papildomos stoties P padėtį planšetėje p ir jos altitudę. Menzula statoma taške A, centruojama ir kruopščiai orientuojama. Per planšetes tašką a vizuojama į tašką P ir pagal kipregelio liniuotę brėžiama kryptis. Paskui menzula perkeliama į taška B, orientuojama ir, vizuojant per tašką b į P, brėžiama kita linija 2. sankirtoje bus taškas p. Tikrinama iš trečios stoties, pavyzdžiui, C, brėžiant trečiąja kryptį. Visos trys kryptys turi susikirsti viename taške p. Sankirtos kampas neturi būti smailus arba bukas. Ilgiausios sankirtų kraštines pateikiamos
Kai esti palankios sąlygos, taško p padėtį planšetėje galima rasti arba kontroliuoti linijinės sankirtos būdu matuojant rulete atstumus AP ir BP. Taško P altitudė matuojama du kartus: iš abiejų atraminių taškų A ir B. Leistinas nesutapimas 4 cm 100 metrų atstumui. Šoninė sankirta nuo tiesioginės skiriasi tuo, kad menzula statoma tik viename atramos taške, pavyzdžiui, A, ir nustatomame taške P (1213 pav.). Orientavus taške A menzulą, per tašką a brėžiama planšetėje kryptis ] į tašką P. Paskui su menzula einama į tašką P, menzula orientuojama pagal nubrėžtą liniją. Toliau, vizuojant per tašką b į tašką B, brėžiama kita linija 2. Šių dviejų linijų sankirta yra ieškomo taško padėtis p. Tikrinama brėžiant kryptį į trečią atramos tašką C.
Šoninės sankirtos pranašumas yra tas, kad, neperkėlus menzulos, stotyje P galima daryti nuotrauką. Atvirkštinė sankirta taikoma tada, kai pagal tris turimus atraminius taškus reikia nustatyti ketvirtojo, menzulos stovėjimo taško P padėtį planšetėje. Sprendžiant atvirkštinės sankirtos uždavinį, reikia stotyje P teisingai orientuoti menzulą. Kai planšetė orientuota, tai visos kryptys, einančios per jos taškus į atitinkamus vietoves taškus A, B, C, susikerta viename taške p. Atvirkštinė sankirta neišsprendžiama, kai nustatomasis taškas yra arti apskritimo M, einančio per tris atraminius taškus. Tuomet reikia turėti nors vieną tiesioginės sankirtos kryptį.
Atvirkštinė sankirta sprendžiama keliais būdais. Svarbesni yra limalio (menzulos pasukimų), artėjimų, klaidų trikampių.
