Paprastasis čiobrelis yra 10-30 cm aukščio daugiametė gėlė, dažniau žinoma kaip krūmas. Stiebas plonas, plikas, su kylančiomis, apskritomis šakutėmis. Lapai maži, priešiniai, standūs, pilkai žali. Lapuose gausu liaukų, kuriose kaupiasi eterinis aliejus, suteikiantis augalui stiprų, malonų kvapą. Žiedai maži, rausvai violetiniai, susitelkę galvutėse. Vaisius sudaro keturios kaulavaisės, kurios prinoksta rugsėjo mėnesį.
Gėlė auga sausuose pušynuose, lengvame, smėlėtame dirvožemyje. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais, dauginasi sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Vaistinė žaliava yra čiobrelių žolė, kuri žydėjimo metu pjaunama virš sumedėjusių augalo stiebų dalių. Džiovinama vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje vietoje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40-45 °C temperatūroje.
Čiobrelių eteriniame aliejuje yra iki 30 % timolio, kuris pasižymi antiseptinėmis savybėmis. Žiedų ekstrakto dedama į preparatą pertusin; jis vartojamas po 1 valgomąjį šaukštą (vaikams – pusę valgomojo šaukšto) 3 kartus per dieną, kad palengvintų atsikosėjimą sergant bronchitu ir tracheitu.
Iš čiobrelio žolės pagamintas užpilas naikina mikrobus ir palengvina atsikosėjimą. Juo gydomas laringitas, tracheitas ir bronchitas. Užpilas gaminamas taip: 10 g žolės užpilama stikline verdančio vandens, 15 minučių pavirinama, po 45 minučių perkošiama ir išgarintas vanduo įpilamas į 200 ml. Geriama po 1-2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną po valgio sergant minėtomis kvėpavimo takų ligomis. Taip pat tinka gerklei skalauti. Užpilas ramina ir švelnina, juo gydomas neuritas, radikulitas ir įvairios odos ligos.
Liaudies medicinoje žmonės gerdavo čiobrelių užpilą daugeliui ligų gydyti: peršalimo ligoms, nemigai, kokiam nors kosuliui, skrandžio ir žarnyno skausmams. Negalima gerti per daug užpilo, nes nuo jo gali pykinti. Jo negalima vartoti nėščioms moterims, žmonėms, turintiems kepenų ir skrandžio problemų.
Čiobreliai yra labai aromatingi, todėl tinka kaip prieskoninis daržovių, mėsos, žuvies ir kitų patiekalų pagardas. Jo eterinis aliejus dėl savo aromato plačiai naudojamas parfumerijoje, maisto pramonėje ir likerių gamyboje. Bitės iš šios gėlės surenka daug kvapnaus, vitaminų turtingo nektaro.
Čiobrelio žolės preparatai liaudies medicinoje vartojami sergant kvėpavimo takų ligomis ir vidurių pūtimu. Augalas pasižymi priešuždegiminėmis ir dezinfekuojančiomis savybėmis. Čiobrelių nuoviras vartojamas nuo blogo burnos kvapo.
Čiobrelių nereikėtų vartoti ilgai ir dideliais kiekiais, nes eteriniame aliejuje esantis timolis gali pakenkti širdžiai ir kepenims, o vartojant per daug gali sukelti pykinimą. Nevartokite vaistažolių preparatų mažiems vaikams ir nėščioms moterims. Vaistinės savybės Timinas Čiobrelių augalas liaudies medicinoje vartojamas gydymui.
Čiobrelio žolė pasižymi priešuždegiminėmis, dezinfekuojančiomis ir skreplius skystinančiomis savybėmis. Arbatos vartojamos bronchitui, laringitui, kosuliui, tracheitui, peršalimo ligoms, nemigai ir vidurių pūtimui gydyti. Esant blogam burnos kvapui, nuoviru skalaujama burnos ertmė. Išoriškai čiobrelių lapai naudojami radikulitui ir odos ligoms gydyti. Užpilas yra skausmą malšinanti ir raminanti priemonė.
Rinkimas ir paruošimas laikyti Čiobrelių žolė renkama vasarą, geriausia, kai čiobreliai žydi. Surinkta vaistinė žaliava džiovinama ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Po džiovinimo lapai ir žiedynai nupjaunami, o stiebai vaistams nenaudojami. Paprastojo ir keturlapio čiobrelio galima rasti natūraliai augančių pievose ir ganyklose. Šios rūšys lengvai kryžminasi tarpusavyje. Vaistiniai čiobreliai dirbtinai auginami ūkiuose arba soduose.
