Ar kada nors susimąstėte, kaip vaikystės patirtys lemia tai, kuo tampame suaugę? Froido psichoseksualinės raidos teorija paaiškina, kaip ankstyvieji metai daro įtaką mūsų asmenybei. Pasinerkime į šiuos etapus!
Suprasti penkis etapus
Froido psichoseksualinės raidos teoriją sudaro penki etapai: Oralinis, Analinis, Falinis, Latentinis ir Genitalinis. Kiekviename etape daugiausia dėmesio skiriama tam tikrai erogeninei zonai ir tam, kokią įtaką mūsų patirtis joje daro suaugusiųjų asmenybei. Pavyzdžiui, oralinės stadijos metu (nuo gimimo iki maždaug 18 mėnesių) vaikas patiria malonumą dėl oralinės veiklos, pavyzdžiui, čiulpimo ir kramtymo. Šio etapo problemos gali lemti oralinės funkcijos susiformavimą suaugus – pagalvokite apie žmogų, kuris rūko arba persivalgo, kad susidorotų su problemomis. Panašiai ir išangės stadijoje (1-3 metų amžiaus), kai svarbiausia yra mokymasis naudotis puoduku, gali susiformuoti su kontrole ir organizuotumu susiję bruožai. Jei šiuos etapus įveikiame teigiamai, užaugame labiau subalansuoti ir gerai prisitaikę!
Mokymas naudotis puoduku: Kūdikių nuprausimo etapas.
Analinis etapas dažnai sukasi apie mokymą naudotis puoduku, ir, tikite ar ne, bet naudojami metodai gali reikšmingai formuoti asmenybę! Pavyzdžiui, Ida, kuri susidūrė su griežtu mokymu naudotis puoduku. Dėl neigiamo pastiprinimo jai išsivystė analinio išstūmimo bruožai – ji buvo meili ir maištinga prieš autoritetą. Kita vertus, Ernstas, kuris buvo auklėjamas griežtai kontroliuojant, mokymų metu tapo pernelyg tvarkingas ir šykštus – tai klasikinis analinio atidumo pavyzdys. Ši dinamika atskleidžia, kad svarbu, kaip mes susidorojame su tokiais iššūkiais. Teigiamas pastiprinimas leidžia vaikams klestėti, o griežti metodai gali sukelti giliai įsišaknijusias problemas, pavyzdžiui, burnos fiksaciją ar net manipuliacinį elgesį vėlesniame gyvenime!
Prieštaravimai dėl „pavydo peniui
„Penio pavydas“ yra viena iš prieštaringiausių Froido koncepcijų, kurioje teigiama, kad jaunos mergaitės pavydi vyrams dėl to, kad jie turi penį, kuris joms asocijuojasi su galia. Ši idėja gali sukelti diskusijų, tačiau jos reikšmei iliustruoti Froidas pasitelkė realius pavyzdžius, tokius kaip Hansas, Ernstas ir Ida. Pavyzdžiui, Ernstas parodo savo kovą su galios dinamika, o Ida, suvokdama savo skirtumus, siekia autonomijos. Šis pasakojimas atskleidžia, kaip nepilnavertiškumo jausmas gali paskatinti moteris kovoti su visuomenės standartais arba įtvirtinti tą pavydą atspindintį elgesį. Nors daugelis kritikų šį kūrinį laiko pasenusiu, jis kelia vertingų diskusijų apie lyčių vaidmenis ir psichologinę raidą.
Navigacija lytinių organų fazėje: Libido vs. socialinės normos.
Froidas Genitalinę fazę apibūdina kaip laikotarpį, kai individai pradeda derinti savo troškimus su visuomenės lūkesčiais. Hanso siekis būti pripažintam ir tuo pat metu kovoti su savo seksualiniais poreikiais parodo, kokios socialinės subtilybės atsiranda. Tuo tarpu Ida visiškai patenkina savo poreikius ir imasi veiksmų, kurie dažnai prieštarauja įprastoms normoms. Įdomu tai, kad Ernstas, slopindamas savo troškimus, elgiasi savitai, atspindėdamas kovą tarp libido ir socialinio padorumo. Froidas manė, kad ši pusiausvyra yra labai svarbi, nes neišspręstos problemos gali pasireikšti iškrypimais ar prievarta. Troškimų ir pripažinimo sąveika skamba ir šiandien, pabrėžiant, kad savęs supratimas yra labai svarbus sveikiems santykiams.
Nesąmoningo proto vaidmuo
Froidas taip pat gilinasi į pasąmonės poveikį asmenybės raidai, plačiai nagrinėdamas, kaip vaikystės patirtis formuoja mūsų moralinį kompasą. Id atstovauja pirmapradžiams potraukiams, dažnai siekiantiems greito pasitenkinimo. Su amžiumi susiformuoja Superego, kuriam įtaką daro visuomenės normos ir moralė, paprastai apie septintąjį gyvenimo dešimtmetį. Šis derinys sukuria nuolatinę kovą tarp troškimo ir pareigos. Pavyzdžiui, prisiminkite vaiką, kuris nori saldainių (Id), bet žino, kad laikas vakarieniauti (Superego). Šis vidinis konfliktas suaugus gali pasireikšti daugybe apraiškų, pradedant sprendimų priėmimo problemomis ir baigiant santykių dinamika. Froido psichoanalizė, kurios šaknys glūdi šių įtampų supratime, gilinasi į tai, kaip mūsų pasąmonė daro įtaką mūsų veiksmams ir emocijoms, išlaikydama šį pokalbį gyvą šiuolaikinėje psichologijoje.
Froido penkių psichoseksualinės raidos etapų supratimas leidžia suprasti, kaip ankstyvoji patirtis formuoja mūsų suaugusiųjų asmenybes. Šių įtakų pripažinimas gali padėti mums augti ir įveikti galimas fiksacijas mūsų gyvenime.
