Jokiu būdu negalima sumenkinti močiučių vaidmens ir ignoruoti bet kokį jų patarimą. Daugeliu atvejų jos elgiasi gerai, padeda tinkamai auginti ir auklėti mažylius. Todėl neteisi jauna motina, kuri nori specialiai įrodyti savo tėvams, kad jų pažiūros senos, stengiasi juos įskaudinti. Kartais jauna motina tyčia elgiasi kitaip, negu močiutė pataria, nors aiškiai supranta, kad pastaroji teisi. Tai labai negarbinga ir nesveika, nes, svarbiausia, nuo to kenčia tas, dėl kurio abi (mama ir močiutė) vienodai sielojasi, t. y. vaikas.
Tarp gydytojų ir tėvų dažniausiai būna normalūs santykiai. Tačiau pasitaiko ir išimčių. Po gimdymo jaunos motinos būna išvargusios, nusilpusios, dėl to ypač nukenčia nervų sistema. Jos pasidaro labai jautrios, greit supyksta, verkia, kartais pasireiškia audringos reakcijos.
Padidėjusiam nervų sistemos dirglumui turi įtakos nėštumas ir gimdymas, atsiradę nauji rūpesčiai gimus kūdikiui: jis verkia, nevalgo, nemiega, pati motina neišsimiega. Dar didesnė motinos nervinė įtampa atsiranda, kai kūdikis suserga, ypač jei liga užtrunka, arba, nežiūrint visų medikų pastangų, jo būklė negerėja. Kartais net dėl nežymaus vaiko negalavimo motina netenka pusiausvyros, nesugeba kontroliuoti savo elgesio, žodžių.
Medikams dėl kūdikio priežiūros arba patarimų pakeisti kai kurias netinkamas gydymo priemones jauna motina kartais nepamatuotai priekaištauja ir juos įžeidinėja. Gydytojas negali trenkti durimis ir išeiti sakydamas: ,,Jūsų vaikas ir darykite kaip norite”. Jis supranta jaunos motinos per didelio nervų sistemos dirglumo priežastis ir jam nevalia į grubumą atsakyti grubumu, į įžeidimą – įžeidimu. Priešingai, reikia rasti šiltų ir nuoširdžių žodžių, kad į neviltį puolusi motina nusiramintų.
Neretai dėl grubių motinos išpuolių gydytojui tenka nuslėpti susikaupusį kartėlį ir nuoskaudą, kantriai padaryti viską, kad galiausiai pamatytų pasveikusį ir besišypsantį kūdikį, laimingą jo motiną.
Pasitaiko, kad tėvai liguistai reaguoja į menkiausius vaiko nusiskundimus. Įsitikina patys ir stengiasi įtikinti gydytoją, kad vaikas sunkiai serga ir jį reikia gydyti. Apylinkės gydytojo paaiškinimais netiki, prieštarauja ir audringai reaguoja, kai jis pataria nevartoti vaistų.
Tokiais atvejais ieško geresnių gydytojų arba gydo patys kaip išmano, neretai iš tikrųjų pakenkdami vaikui. Be abejo, pasitaiko ir neatidžių, grubių, amžinai skubančių medikų. Tai niekaip nesuderinama su pasirinkta profesija. Tačiau atsiminkite, kad ir gydytojams nesvetimos visos žmonių silpnybės. Gydytojų darbas, sunkus, jų nervų sistema kasdien būna įtempta. Be to, vaikų gydytojos dažniausiai taip pat yra mamos, turi savo vaikų, dėl jų jaudinasi, nemiega, kartais be miego ir darban eina.
Taigi tėveliai, augindami mažylį, visapusiškai pasitikėkite savo apylinkės gydytoju, vykdykite jo nurodymus, tausokite savo, o kartu ir gydytojo nervų sistemą. Tik abipusis darnus bendravimas ir profilaktikos bei gydymo priemonių kompleksas leis išauginti sveikus vaikus.
