Tėvo vaidmuo auklėjant vaiką. Taip jau gamtos sutvarkyta, kad vyras apdovanotas didesne fizine jėga, o moteris – grakštumu ir grožiu. Tačiau gamta moteriai dar skyrė sunkią fiziologinę funkciją gimdyti vaikus.
Žinome, kad moteris turi lygias teises su vyrais į darbą, mokslą. Tai labai gerai, bet kartais žiūrima formaliai. Pavyzdžiui, grįžęs iš darbo, vyras skaito laikraštį, knygą, ilsisi, o moteris triūsia virtuvėje, tvarko kambarius, skalbia, maitina vaikus ir t. t. Taigi fiziškai silpnesnė moteris su vyru atsiduria nelygioje padėtyje.
Jai, be tiesioginio darbo gamyboje, tenka visa namų ruoša, vaikų auginimas, auklėjimas ir daugelis smulkesnių bei stambesnių darbų. Nenuostabu, kad po kelerių vedybinių gyvenimo metų moteris labai suvargsta, pasensta, nebeturi laiko rūpintis savo išvaizda. Skurdus pasidaro ir vidinis moters pasaulis. Paprastai šie vargai moteriai prasideda nuo pat pirmųjų nėštumo dienų.
Ar yra kokia išeitis? Ar galima palengvinti moters dalią? Taip, galima. Šeimoje nėra tik vyriškų ir tik moteriškų darbų. Istoriškai susiklosčiusius ,,moteriškus” darbus gali atlikti kiekvienas, todėl dalis iš jų ir turėtų tekti vyrams. Motinai liktų daugiau laiko vaikų auklėjimui, poilsiui, savo akiračiui plėsti, rūpintis savo išore. Vyras tada nesiskųstų, kad žmona paseno, pasidarė neįdomi, susiaurėjo jos interesų ratas.
Žmonos ir būsimojo naujagimio sveikata vyras turi rūpintis nuo pat pirmųjų nėštumo dienų. Pavyzdžiui, pirmaisiais nėštumo mėnesiais moterį dažnai vargina toksikozė, kuri pasireiškia pykinimu, vėmimu ir kitokiais negalavimais. Tuo laikotarpiu vyras turi būti ypač jautrus ir atidus žmonai, saugoti ją nuo neigiamų emocijų. Sveika, rami aplinka palengvina ir sutrumpina nėštumo toksikozės laikotarpį, teigiamai veikia vaisiaus vystymąsi.
Paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais moteriai labai kenkia sunkus fizinis darbas, negalima kilnoti sunkių daiktų. Todėl tuo laikotarpiu vyras turi atlikti visus sunkius darbus, kad moteris galėtų gerai pailsėti, pasivaikščioti gryname ore, pakankamai išmiegoti.
