Lelijiniai (Liliaceae) – tai daugiausia svogūniniai, žoliniai augalai. Didelę dalį sudaro soduose ir pievose augančios gėlės su spalvingais, dažniausiai šešių vainiklapių žiedais. Klasikiniai pavyzdžiai – lelijos, tulpių giminaičiai, snieguolės, česnakai, svogūnai. Šiuolaikinė sistema dalį seniau prie lelijinių priskirtų augalų atskyrė į kitas šeimas (pvz., amarilisiniai, šparaginiai), bet „lelijinės“ gėlės vis dar plačiai suprantamos.
Lelijinių šeimos pagrindiniai tipai (pagal gentis ir formą)
| Gentis | Žymiausi atstovai/lot. pavadinimai | Tipinės savybės |
|---|---|---|
| Lilium | Tikrosios lelijos | Dideli, kvapnūs žiedai iš svogūnėlių |
| Tulipa | Tulpės (priklauso Liliaceae plačiąja prasme, dabar Tulipaceae) | Spalvingi, pavasario svogūniniai |
| Fritillaria | Riestūnės, karališkos lelijos | Žiedai varpelio formos, margi |
| Gagea | Geltonos žvaigždutės („vištiniai svogūnai“) | Mažos, geltonai žydinčios |
| Erythronium | Šunadančiai | Ploni, ilgi lapai, gelsvi/rožiniai žiedai |
| Gloriosa | Šlovės lelija („kopinėjanti lelija“) | Laipiojantys augalai, išraiškingi žiedai |
| Cardiocrinum | Milžiniškos lelijos | Dideli stiebai, milžiniški žiedai |
Lelijinių „tipai“ pagal žiedų formas
| Tipas/grupė | Trumpas aprašymas | Būdingi pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Klasikinės lelijos | Dideli, piltuvėlio ar varpelio formos žiedai | Lilium spp. |
| Tulpiniai | Taurės formos žiedai, ryški spalva | Tulipa spp. |
| Margalapiai | Žiedai su dėmelėmis ar margumu, išlenkti į apačią | Fritillaria spp. |
| Žvaigždutės formos | Maži, žvaigždutės pavidalo žiedeliai | Gagea, Ornithogalum spp. |
| Pakibtiniai/varpeliai | Pakabę varpeliai, dažnai balti ar geltoni | Leucojum, Galanthus (snieguolės, pagal seną klasifikaciją) |
| Egzotiniai | Ryškūs, netradiciniai, laipiojantys arba išskirtinės formos | Gloriosa, Cardiocrinum spp. |
Lelijinių šeimos augalų bendros savybės
- Svogūniniai šakniastiebiai: saugo maisto medžiagas, leidžia peržiemoti po žeme.
- Šeši vainiklapiai: dažniausiai 6 žiedlapiai lygių dydžių, neturi „tikrų“ taurėlapių ir vainiklapių skirtumo.
- Tiesūs arba laipiojantys stiebai (priklauso nuo genties).
- Lapų forma: siauri, diržo formos arba plunksniški.
- Žydėjimo metas: daugiausiai pavasarį ar ankstyvą vasarą.
Lelijinių šeimos žinomiausi atstovai – palyginimų lentelė
| Augalas | Žiedų spalva/formos | Aukštis | Augimo vieta |
|---|---|---|---|
| Tikroji lelija | Balta, geltona, rožinė, oranžinė, piltuvėlis | 40–180 cm | Gėlynas, vazonas |
| Tulpė | Visos spalvos, taurelės | 20–60 cm | Gėlynas, vazonas |
| Snieguolė | Balta, varpelis | 10–15 cm | Veja, lysvės |
| Riestūnė | Margos, varpeliai | 30–90 cm | Gėlynas, natūralistinis sodas |
| Šlovės lelija | Raudona/geltona, išskirtinė | 1–2,5 m | Egzotiniai sodai, oranžerijos |
| Vištinis svogūnas | Geltona, žvaigždutė | 10–30 cm | Pievos, gėlynas |
Lelijinių šeimos tipai labai įvairūs – nuo klasikinių tikrųjų lelijų iki tulpių, riestūnių, šunadančių, gloriosų, margalapių ir kitų svogūninių augalų. Jie skiriasi žiedų forma, spalva, augimo būdu, tačiau visus jungia svogūninė šaknis, šešiadaliai žiedai ir ankstyvas, dažniausiai pavasariškas žydėjimas.
Article Categories:
Augalai
