„Moskvičius” turėjo sausą vieno disko sankabą, tris pavaras ir grindyse įtaisytą pavarų perjungimo svirti (pagrindinės pavaros perdavimo skaičius 5,14). Priekinė šio automobilio pakaba buvo nepriklausoma. Nominali elektros sistemos įtampa — 6 v.
Didžiausias „Moskvičiaus-400″ pasiekiamas greitis — 90 km per valandą, šimtui -kilometrų kelio jis sunaudodavo 9 litrus benzino.
Be čia aprašyto bazinio „Moskvič-400″ modelio automobilių- buvo gaminamos ir jo modifikacijos su kabrioleto bei furgono kėbulais, taip pat sanitarinė mašina, kuria vykstama suteikti pagalbą ligoniui namuose.
Automobiliai „Moskvič-400″ gaminami iki 1952 metų. Stengiantis tobulinti jų konstrukciją, gerinti eksploatacines savybes, vėliau buvo sukurti modernizuoti modeliai „Moskvič-401″, „Moskvič-402″ ir kt. ,,Moskvičių” modernizavimo būdus ir kryptis iš dalies lėmė valstybiniai bandomieji važiavimai, vykę 1949 m. Šeši „Moskvičiai” ir dvi „Pobedos” per šiuos bandymus nuvažiavo. 10 000 km (Maskva-Charkovas — Rostovas — Machačkala Baku — Tbilisis — Suchumis — Simferopolis — Dnepropetrovskas Charkovas — Maskva). 6850 kilometrų šio maršruto teko važiuoti sunkiais keliais: per smėlį, gilų purvą, prisieidavo perkirsti net 0,7-0,8 m gylio vandens kliūtis, išsirangyti ankštais vingiuotais kalnų keliais.
Bandymų rezultatai leido objektyviai įvertinti automobilio „Moskvič-400″ eksploatacines savybes. Pavyzdžiui, pasirodė, kad jo 4,50-16 dydžio padan-gos nelabai tinka važinėti blogais keliais, todėl vėliau „Moskvičiai” buvo gaminami su 5,00-16 dydžio padangomis. Tačiau apskritai „Moskvičių pravažumas pasirodė esąs toks pat kaip ir „Pobedų, nes jie, nedideli ir gana lengvi (pakrauta mašina svėrė 1160 kg), labai manevringi (mažiausias posūkio spindulys — 6 m). Nors bandomojo važiavimo sąlygos buvo sudėtingos ir sunkios, svarbiausieji mašinų agregatai atlaikė nesulūžę ir nesugedę. Kiekvienam „Moskvičiui” priverstinai reikėjo sustoti vidutiniškai 8 kartus — dažniausiai dėl pradurtų padangų (iš viso 23 atvejai) arba pasikeisti užpakalinės pakabos lakštines linges (11 kartų). Šie bandymai patvirtino, kad „Moskvičiai” atitinka techninius reikalavimus, yra dinamiški ir pasižymi patvarumu bei patikimumu įvairiausiomis važiavimo sąlygomis.
1952 metais Maskvos mažo litražo automobilių gamykla pradėjo gaminti patobulintą modelį „Moskvič-401″. Iš išorės mašina beveik nepasikeitė, tačiau turėjo galingesni 26 AG variklį, pavarų dėžę su perjungimo svirtimi prie vairo, sustiprintą sankabą. Naujojo modelio automobiliai buvo hermetiškesni, patogesni važinėti dulkėtais keliais. Jie pakeitė senuosius „Moskvičius” ir buvo gaminami iki 1956 metų, o juos savo ruožtu tais metais „nukonkuravo” naujas modelis „Moskvič-402″.
Šis keturvietis mažo litražo lengvasis automobilis turėjo erdvesni moderniškesnės formos kėbulą, 35 AG variklį, naujovišką Priekinių ratų pakabą ir vairo mechanizmą, radijo imtuvą, talpesnę bagažinę, variklio šiluminiam režimui reguliuoti buvo įrengtos žaliuzi. Visa tai automobilį darė patrauklesnį ir patogesnį.
Automobilių supirkimas Kaunas
Gamyklos konstruktoriai visą laiką stengėsi tobulinti ir atnaujinti „Moskvičius”, kad jie neatsiliktų nuo kintančių laiko reikalavimų. Buvo sukurtas naujas 45 AG variklis su viršutiniais vožtuvais, smarkiai modemizuota jėgos pavara ir važiuoklė. Visas šias naujoves jau turėjo nuo 1958 metų pradėti gaminti „Moskvič-407″, pasižymėjęs puikiomis dinaminėmis bei eksploatacinėmis savybėmis. 1964 metais pradėti gaminti „Moskvič-408″ modelio automobiliai, o 1967 metų gale — „Moskvič-412″ su galingu 75 AG varikliu. Nuo 1968 metų šio modelio „Moskvičius” gamina ir Iževsko automobilių gamykla.
1947-1964 metais be bazinių modelių Maskvos Lenino komjaunimo automobilių gamykla gamino net 18 „Moskvičių modifikacijų. Tai kaimui skirti didelio pravažumo automobiliai, mašinos taksi parkams, „Moskvičiai” su furgono, universalo kėbulais ir kt.
Automobilių keliai — sudėtinė visos transporto sistemos dalis
