Negalima viršyti nustatyto greičio ir likti nenubaustam. Jo viršijimas susijęs su rimtais padariniais. Padidėjus greičiui 2 kartus, avarijos atveju automobilio smūgis į kliūtį bus stipresnis ne 2, o 4 kartus; padidėjus greičiui 3 kartus, smūgio jėga išaugs 9 kartus.
Važiuojant 30 km/h greičiu, smūgio jėga tokia, tarsi automobilis kristų nuo vieno aukšto namo; važiuojant 60 km/h — tarsi kristų nuo penkiaaukščio namo; kai greitis 120 km/h — lyg nusiristų nuo dvidešimties aukštų namo stogo. Tokį palyginimą ypač pravartu įsidėmėti vairuotojams, lengvabūdiškai išvystantiems didelius greičius.
Prie to, kas buvo pasakyta, pridūrus visiems žinomą faktą, jog automobilio stabdymo kelias didėja tiesiog proporcingai greičio kvadratui, pasidarys aišku, kodėl tiek daug dėmesio skiriama judėjimo greičio apribojimui.
Kalbant apie per didelį greitį, pažymėtina, kad čia negalima nustatyti kokių nors konkrečių normų. Geram vairuotojui, važiuojančiam šiuolaikiniu automobiliu laisvu geru keliu, ir 100 km/h greitis nelaikomas per dideliu. Tačiau neįgudusiam, važiuojančiam blogu oru ir blogu keliu, netgi penktoji to greičio dalis gali būti per didelė ir pavojinga.
Važiavimo greitį vairuotojas turi pasirinkti, atsižvelgdamas į savo psichinės reakcijos trukmę, fizinę būklę, nuovargį, kelio būvį, eismo intensyvumą, apšvietimą, paros laiką, oro sąlygas, automobilio konstrukciją ir būklę, stabdžių tvarkingumą, valdymo lengvumą bei tikslumą ir pagaliau padangų tipą ir būvį. Patyręs vairuotojas turi mokėti neklysdamas pasverti visus šiuos faktorius ir priklausomai nuo jų pasirinkti atitinkamą greitį, t. y. ne per didelį, bet ir ne perdaug mažą.
Gyvenviečių ir miestų teritorijoje paprastai neleistinas didesnis greitis kaip 50 km/h. Kai kuriuose ruožuose jis gali būti dar labiau ribotas. Kartais leidžiama ji viršyti, pažymint atitinkamu kelio ženklu. Tačiau tai nereiškia, kad sėdint prie vairo turi visą laiką važiuoti maksimaliu leistinu greičiu. Tenka priminti svarbų nurodymą, jog vairuotojas privalo pasirinkti tokį greitį, kad bet kurioje situacijoje galėtų suvaldyti automobilį ir nekeltų grėsmės eismo saugumui. Šis reikalavimas nusako vairuotojo atsakomybę už teisingą greičio pasirinkimą ir daro jį atsakingą už bet kokį lengvabūdiškumą ar per didelį pasitikėjimą savimi, didinant automobilio greitį.
Lenkijos civilinės milicijos organai naudoja įvairius būdus patikrinti, kaip vairuotojai laikosi greičio, leistino tam kelio ruožui. Vienas iš tiksliausių būdų yra greičio nustatymas lokatoriumi, kuris automatiškai signalizuoja apie leistino greičio viršutinės ribos viršijimą. Šis būdas patogus, nes įgalina vairuotoją sulaikyti ir vietoje uždėti pabaudą.
Tikrinant kitu būdu, paskui pažeidėją važiuojama kelio ruožo leistinu greičiu (pagal spidometro parodymą) automobiliu Šiauliuose, kuriame yra įtaisytas fotoaparatas, vienu metu fotografuojantis spidometro parodymus, kalendorių, laikrodį ir užpakalinę kontroliuojamo automobilio dalį su valstybiniu numeriu. Šis metodas nepatogus tuo, kad nufotografavus reikia padaryti nuotraukas, kurių pagrindu bausmė skiriama tik nustačius vairavusiojo nufotografuotą automobilį asmenybę.
