AR IŠTIRTAS ELEKTROS SROVES GREITIS?

Srovei tekant laidais, elektronai juda nuo neigiamo poliaus prie teigiamo. Fizikai yra gana nuodugniai ištyrę elektronų judėjimą labai praretintose dujose. Atitinkamais aparatais mokslininkai nustatė jų greitį. Tas greitis priklauso nuo įtampos, kurią turi baterija, varanti elektronus. Pavyzdžiui, elektronas, praėjęs tuštumoje kelią tarp elektrodų, kurių potencialų skirtumas yra 1 voltas, pasiekia apie 500 km/sek greitį. Eidamas laidininku, elektronas pakeliui sutinka teigiamus jonus, susiduria su jais, atiduoda jiems dalį savo energijos, tuo pačiu sumažindamas savo paties greiti. Iš to kyla išvada, kad elektronų greitis priklauso nuo to, kokio ilgumo kelią jis nuėjo laidininku tarp eilinių susidūrimų.

Kuo ilgesnis yra tas kelias, tuo daugiau įsibėgėja elektronai ir tuo didesnis pasidaro jų greitis. Tačiau elektronai su teigiamais jonais ir tarpusavyje susiduria taip dažnai, jog juda labai lėtai; jų greitis yra apie 1 mm/sek. O elektros lauko sklidimo laidininke greitis yra 300 000 km/sek. Tas greitis visus laidininko elektronus verčia pradėti kryptingą judėjimą. Akumuliatorius, baterija, elektros elementas gali tiekti. elektros srovę tuo atveju, jeigu tarp polių veikia potencialų skirtumas, kuris vadinamas įtampa. Taigi laidais mes galime maitinti elektrinį lygintuvą, radijo imtuvą, šildytuvą, lemputę tik su sąlyga, jeigu tarp laidų yra potencialų skirtumas. Elektros laiduose, kuriais srovė iš elektrinės perduodama į butus, įtampa yra 220 arba 127 voltai. Kišeninėje baterijoje įtampa yra tik 4,5 volto. Kuo aukštesnė įtampa tarp tuo stipriau sukrečiamas žmogaus organizmas, prie ja prisilietus.

Esant didelei įtampai ir pereinant per žmogaus kūną dideliam elektros kiekiui, gali ištikti paralyžius arba net mirtis. Tarp aukštos įtampos laido ir žemės yra gana didelė įtampa (100 000 voltų, o kartais net didesnė). Jeigu, stovėdami ant žemės, paliestume aukštos įtampos laidą, tai srovė mumis nueitų į žemę. Elektros srovės grandinė susijungtų per mūsų kūną, ir srovė, tartum žaibas, trenktų ir net užmuštų mus. Yra žinoma nelaimingų atsitikimų, kurių aukos buvo vežikai, netyčia palietę tramvajaus laidą (apie 500 voltų), važiuodami po viaduku. Tačiau yra kūnų, kurie blogai praleidžia elektros srovę; tai vadinamieji izoliatoriai. Prie jų taip pat priklauso oras. Pasinaudojant jais, galima tiesti aukštos įtampos laidus tam tikru atstumu vieną nuo kito, nes tada neįvyks išlydžio. Prie gerų izoliatorių priklauso kaučiukas, parafinas, porcelianas ir įvairios specialiai pagamintos medžiagos.

Stovint ant atitinkamo storio izoliatoriaus, galima paliesti nelabai aukštos įtampos laidą, ir srovė tada nenutrenks. Jūs, turbūt, matėte, kaip paukščiai tupi ant tramvajaus laidų, kurie pritvirtinti izoliatoriais prie stulpų. Paukščiams negresia pavojus, nes jie tuo pačiu metu neliečia žemės ir, vadinasi, nesudaro srovei uždaros grandinės. Bet, kita vertus, nė vienas paukštis neatsitūps ant tolimų aukštos įtampos elektros srovės laidų, kur įtampa siekia dešimtis ir net šimtus tūkstančių voltų. Mat, aplink tokius laidus ir ore susidaro pavojinga įtampa, kuri gali labai nemaloniai paveikti gyvą organizmą, Tad paliesti aukštos įtampos laidą labai pavojinga — galima žūti.

Patiko? Pasidalink