Gvazdikėliai (Dianthus deltoides)

Gvazdikėliai (Dianthus deltoides) – tai daugiametės, itin nereiklios, žemaūgės, gausiai žydinčios kiemo, pievų ir gėlynų gėlės. Lietuvoje jie labai paplitę sodybose, alpinariumuose, kapinėse, takų apvadams – užauga tankiomis kiliminėmis dėmėmis ir ilgai džiugina žiedais.

Trumpa apžvalga apie gvazdikėlius (Dianthus deltoides)

• Aukštis: 10–30 cm (dažniausiai 15–20 cm)
• Žiedai: Maži, dažniausiai ryškiai rožiniai arba raudoni, bet būna baltų, violetinių, dviejų spalvų.
• Lapai: Siauri, smailėjantys, pilkšvai žali, suformuoja tankų kilimą.
• Žydėjimo laikas: Birželis–rugpjūtis (kai kurios veislės – iki rudens)
• Kvapas: Daugumos subtilus, primena plunksninius gvazdikus, bet nėra toks stiprus kaip didžiažiedžių.

Kur sodinti gvazdikėlius?

• Vieta: Saulė, pusiau pavėsis (geriau žydi saulėje).
• Dirva: Lengva, purus, gerai drenuojama, vidutiniškai derlinga (labai derlingoje, tręštoje žemėje nuskursta ir blogiau žydi).
• Panaudojimas: Alpinariumuose, apvadams, šlaituose, kapinėse, didelių vejų apvadams.

Dauginimas ir priežiūra

Dauginimas

• Sėklomis: Sėjamos balandžio–gegužės mėnesį tiesiai į lysvę. Sudygsta per 1–2 savaites. Žydi pilnai kitais metais, bet dažnai jau pirmą vasarą parodo pavienius žiedus.
• Kerelio padalijimu: Efektyvu pavasarį ar po žydėjimo, ypač norint tankinti gėlyną.
• Savaime plinta į šonus ir dauginasi pati, todėl reikia riboti plotą.

Priežiūra

• Minimaliai laistyti (toleruoja netgi sausras).
• Tręšti retai, geriau visai netręšti.
• Rudenį ar pavasarį galima patrumpinti, kad būtų kompaktiškesni.
• Po keletos metų kerą atjauninti, nes sensta centras.

Dažniausios problemos

• Ilgesnė sausra, bet blogiausia perlieti ar sodinti į sunkią, molingą žemę – gali pradėti pūti.
• Tankūs žoliniai kaimynai ar labai užtręšta žemė – gali išstumti ar išplonėti žydėjimas.

Trumpa lentelė

Gvazdikėliai – viena ilgaamžiškiausių, mažiausiai priežiūros reikalaujančių gėlių, puikiai tinka natūraliems gėlynams ar apvadams, labai atsparūs sausrai ir šalčiui.