Kuro medžiagos, tokios, kaip anglis ir durpės, susidarė iš augalų. Kadaise beveik visa žemė buvo apžėlusi vešlia augmenija, daugiausia didžiuliais miškų tankumynais. Audros išverstų medžių vietoje išaugdavo nauji. Ilgainiui susidarė storas pūvančių medžių sluoksnis. Kai kuriuos Žemės rutulio plotus nusiaubė įsisiautėję uraganai arba slenkantieji ledynai.
Šie plotai, laikui bėgant, apteko dumblu, atneštu upių bei jūrų vandenų, arba buvo užpustyti dykumos smėlio. Tokiu būdu rąstai, smarkiai slegiami ir negaudami oro, pavirto ta medžiaga, kuri dabar vadinama akmens anglimi. Akmens anglies kuro vertė priklauso nuo šilumos kiekio, kuris atsiranda, sudegant vienam anglies kilogramui. Šiluma matuojama kalorijomis.
Mažoji kalorija (1 kal) tai šilumos kiekis, reikalingas 1 gramo vandens temperatūrai pakelti 1°C. Didžioji kalorija — kilokalorija (Kkal) — šilumos kiekis, reikalingas 1 kilogramo vandens temperatūrai pakelti 1°C. žemiau pateikta lentelė rodo kai kurių medžiagų šiluminę vertę, vadinamąjį kaloringumą.
AR LEDAS, SUVYNIOTAS Į KAILIUS, GREIČIAU TIRPSTA?
Atvirkščiai, lėčiau. Ledas tirpsta nuo šilumos. Vienas ledo gramas, tirpdamas temperatūroje, sunaudoja 80 kalorijų šilumos. Jeigu aplinkos temperatūra yra aukštesnė už tai nuo šilumos ledas tirpsta. Suvynioję ledą į kailius, mes apgaubsime ji blogu šilumos laidininku, šiluma pro kailius labai lėtai prasiskverbia, ir ledas tirpsta lėčiau.
Labai dažnai vasarą, norint apsaugoti ledą nuo tirpimo šaldytuvuose, jis apdengiamas šiaudais. Šiaudai taip pat blogai praleidžia šilumą, nes jų stiebuose yra oro; oro taip pat yra tarp šiaudeliu, mat, jie vienas prie kito standžiai nepriglunda. Dėl to šiluma žymiai lėčiau pasiekia ledą, ir jis ilgiau išsilaiko.
