Fizinio asmens bankrotas dažniausiai pristatomas, kaip geriausia išeitis iš gan komplikuotos padėties. Žinoma, tai yra išeitis, bet ji kartais gali būti ne pats geriausias sprendimas.
Fizinio asmens bankrotas vis dar gan jaunas reiškinys Lietuvoje. Praktikos šioje sferoje trūksta ir teismams, ir administratoriams, ir bankrutuoti nusprendusiems asmenims. Akivaizdu, kad po tam tikro laiko šis įstatymas, kuris suteikia teisę sąžiningiems asmenims atsikratyti nepakeliamos skolos naštos, bus taisomas ne vieną kartą.
Bankrotas — problemų sprendimas, bet dabartinis įstatymas turi nemažai saugiklių, kurie procesą paverčia ilgu ir nuobodžiu reiškiniu. Daugelio ekspertų nuomone, bankrutuoti skubėti nereikia. Geriau yra rasti bendrą kalbą su kreditoriais.
Dabartiniu bankroto procesu gali pasinaudoti asmenys, kurių skoliniai įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas, skoliniai įsipareigojimai turi būti pradelsti ir fizinis asmuo turi būti nepajėgus jų įvykdyti.
Akivaizdu, kad pagal galiojantį įstatymą bankrutuoti gali asmenys su gan nedideliais įsiskolinimais. Tai ne visada yra paranku kreditoriams ar pačiam fiziniam asmeniui, nes papildomos pajamos ar tam tikro turto pardavimas gali leisti žymiai greičiai atsikratyti skolų naštos.
Proceso trukmė nemaža, o per penkis metus daug kas gali pasikeisti žmogaus gyvenime, tad kažkada atrodęs labai protingas sprendimas — bankrutuoti, vėliau gali sukelti nereikalingų problemų.
Bankroto proceso trukmė
Nereikia pamiršti ir kreditorių vaidmens, nes šio proceso metu, jie sprendžia, ar fizinio asmens parengtame plane nurodytos priemonės ir būdai kreditorių reikalavimams patenkinti ir fizinio asmens mokumui atkurti yra pakankami. Iš pradžių šį planą turi patvirtinti kreditoriai. Tik tada jį galima pateikti teismui. Tam tikri ginčai ir nesutarimai tarp dviejų grupių ves prie didesnių skolų ir tuščiai gaištamo laiko. Sąžiningumas ir malonus bei dalykiškas bendravimas duos naudingų rezultatų.
Fizinio asmens bankroto procedūra — nemalonus reikalas ir bankrutuojantiems asmenims, ir kreditoriams. Įstatymas sukurtas taip, kad jis akivaizdžiai netarnautų kuriai nors pusei. Jo paskirtis elementari — per tam tikrą laiką, su tam tikrais veiksmais, reikia atstatyti žmogaus mokumą, kad jis nepasitrauktų į visuomenės užribį.
Čia galima įžvelgti valstybės noro rūpintis savo piliečiais. Dirbantys bei uždirbantys asmenys visada yra naudingi, nes visuomenė gali funkcionuoti be papildomų rūpesčių. Asmuo gali mėgautis gyvenimu, o valstybė jo kuriamu gerbūviu. Bankrotas — ne pati geriausia išeitis, deja, dažnai tai yra vienintelis kelias, kuris gali nepakenkti, o padėti sąžiningam asmeniui.
