Ežiuolė – šakniastiebinis daugiametis astrinių šeimos augalas iš Šiaurės Amerikos. Šios gražios gėlės užauga 80-120 cm aukščio. Lapai kiaušiniški, dantytais apatiniais pakraščiais. Stiebas šakotas, viršūnėje užsibaigiantis violetiškai raudona didele graiža.
Žiedas atsivėrimo metu būna horizontalus, paskui nukrinta. Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais rausvais arba baltais žiedais. Auginkite atviroje arba pusiau pavėsingoje vietoje. Saulėje žiedai nublanksta. Gerai auga drėgnoje vietoje, bet ne šlapioje dirvoje.
Dauginama sėklomis ir vegetatyviniu būdu. Sėklų daigumas mažas. Sėkite kovo-balandžio mėnesiais šiltnamyje arba dėžutėse. Sodinkite į nuolatinę vietą su 3-4 tikraisiais lapais. Žydėti pradės antraisiais arba trečiaisiais metais.
Ežiuolės ilgakočiai žiedai tinka puokštėms ir kompozicijoms. Po žydėjimo nuskynus žiedlapius, žiedų stiebą, kurio forma panaši į ežiuką, galima naudoti sausų augalų kompozicijoms kurti.
Sode auginamos ežiuolės yra ne tik dekoratyviniai augalai, mėgstami bičių ir drugelių, bet ir vaistiniai augalai, plačiai naudojami šiuolaikinėje medicinoje. Iš jų žolių ir šaknų gaminami įvairūs preparatai, pasižymintys antiinfekcinėmis, antimikrobinėmis ir organizmą stiprinančiomis savybėmis.
Ežiuolės preparatų negalima vartoti nėščioms moterims, žmonėms, sergantiems ŽIV, tuberkulioze, išsėtine skleroze ir leukemija. Ežiuolės priklauso astrinių šeimai ir kai kuriems žmonėms gali sukelti alerginių reakcijų.
Vaistinės savybės Šio augalo gydomosios savybės gerai žinomos ir plačiai naudojamos šiuolaikinėje medicinoje. Iš ežiuolės gaminami įvairūs vaistiniai preparatai. Juose esančios medžiagos naikina ligas sukeliančias bakterijas ir virusus (ypač gripo ir vezikulinio stomatito). Teigiamas poveikis pastebėtas gydant urologines, ginekologines ir onkologines ligas. Kaip profilaktinė priemonė vartojama bendram organizmo stiprinimui, po švitinimo procedūrų.
Ežiuolė priklauso augalų, vadinamų adaptogenais, grupei, kuri reguliuoja bendrąsias organizmo funkcijas ir padeda jam prisitaikyti prie įvairių vidinės ir išorinės aplinkos stresorių bei dirgiklių. Tokie preparatai vartojami dirbant psichologiškai ir fiziškai sunkų darbą.
Rinkimas ir paruošimas laikyti Ežiuolės sėklosVaistinei žaliavai rinkti renkama ežiuolės žolė ir iškasamos šaknys. Prieš žydėjimą nupjaunama maždaug 25 cm ilgio antžeminė augalo dalis, paliekant apatinius lapus. Surinkta žaliava džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje. Išdžiūvusi ji tampa žalsva, su rudomis, kartais rausvomis dėmėmis. Tinkamai laikant, ją galima naudoti iki 3 metų.
Ne mažiau kaip trejų metų ežiuolės šaknys kasamos vėliau rudenį arba pavasarį, iškastos nuplaunamos ir džiovinamos pavėsingoje vietoje arba džiovykloje. Paruoštos jos tinka naudoti iki 4 metų.
Paplitimas Lietuvoje natūraliai neauga. Dažniausiai auginamos 3 rūšys: siauražiedė, rausvažiedė (veislės su baltais žiedlapiais) ir šviesioji ežiuolė. Visos turi vaistinių savybių. Jos mėgsta trąšią, šiltą, saulėtą vietą.
Kiti naudojimo būdai Dažnai auginamos tik kaip dekoratyvinės gėlės soduose ir darželiuose. Tai daugiametis augalas, žydintis antraisiais metais. Ežiuolės noriai lankomos bičių ir dieną skraidančių kandžių.
