Gyventi nesergant

Gyventi nesergant

Kaukės daromos iš šviežių prinokusių vaisių tyrelės, kuri tepama ant veido odos prieš tai ją nuvalius, laikoma 15-20 minučių, po to nuvaloma drėgnu tamponu, o veidas apiplaunamas vandeniu. Agurkinė kaukė silpnai balina ir gaivina. Ji dedama esant bet kokiai odai, linkusiai pigmentuotis. Jai paruošti namuose imamas šviežias agurkas, sutarkuojamas smulkia trintuve, Tyrelė sumaišoma su 1 valgomuoju šaukštu bet kokio maitinamojo kremo. Kai oda yra riebi, išspaustos agurkų sultys sumaišomos su tokiu pat kiekiu degtinės, palaikoma 24 valandas. Taip paruoštomis sultimis suvilgomos marlinės servetėlės ir dedamos ant veido, paliekama neuždengtos tik akys, nosis ir burna; taip daroma 3 kartus per 15-20 minučių (1 kursas – 30 kaukių).

Kosmetikoje dažnos ir džiovinančiosios, sutraukiančiosios iš žolių mišinio kaukės, kurios tinka sausai ir riebiai odai. Kai oda yra sausa, rekomenduojama vartoti mišinį žolių (petražolių, liepžiedžių, ramunių, rožių vainiklapių, apynių ir mėtų žiedų, krapų), kurios silpnai sutraukia, taip pat minkština odą. Kai oda riebi, vartojamos žolės, pasižyminčios sutraukiančiu, priešuždegiminiu veikimu (jonažolės, šalavijas, kraujažolė, dirvinis asiūklis, šalpusnis). 2 valgomieji šaukštai sugrusto žolių mišinio užpilama 2 stiklinėmis šalto vandens, kaitinama iki virimo ir verdama ant nedidelės ugnies 3-5 minutes, leidžiama pritraukti valandą ir iškošiama.

Paruoštą kaukėms nuovirą galima laikyti 2-3 dienas šaldytuve. Iškoštu nuoviru suvilgomos marlinės servetėlės ir dedamos ant veido. Per 15-20 minučių servetėlės keičiamos 2 3 kartus. Kaukė nuplaunama šiltu vandeniu. Tačiau kai kuriais atvejais žmonėms, vartojantiems vienas ar kitas kosmetines priemones, turinčias augalinių komponentų, atsiranda padidėjęs jautrumas joms, vadinamoji alergija. Paprastai ji išsivysto, kai preparatas vartojamas pakartotinai arba daug karių. Tada oda parausta, ją degina, niežti, kartais išberia, tarsi įsidilginus.

Visais kosmetinių preparatų netikimo atvejais reikia tuoj pat nutraukti tolesnį jų vartojimą ir kreiptis į gydytoją dermatologą medicininės pagalbos. Gyventi nesergant. Senėjimo, senatvės ir jos pasireiškimų išvengimo, gyvenimo trukmės prailginimo problemos visais laikais jaudino žmogų. Tos pačios problemos domina mokslininkus ir gydytojus iki šiol. Ilgai senėjimo priežastis buvo bandoma paaiškinti tuo, kad organizmą veikia įvairūs kenksmingi išorinės aplinkos (žarnyno bakterinės floros toksinis veikimas, magnetiniai laukai, nesubalansuota mityba ir kt.) arba genetiniai veiksniai, kurie yra tampriai susiję ir sudaro vadinamuosius ekologinius genetinius senėjimo ir ilgaamžiškumo veiksnius.

Anksčiau taip pat buvo bandyta „atjauninti” organizmą hormonų preparatais ir kitomis priemonėmis. Šiandien mokslas priėjo prie išvados viena iš senėjimo tempų sulaikymo ir gyvenimo trukmės prailginimo priemonių yra ne stimuliacija, o pernelyg didelio fiziologinių ir biologinių senėjimo procesų greičio slopinimas. Įdomu, kad XX amžiaus pradžioje, kai buvo ieškoma būdų gyvenimui prailginti, Šveicarijos profesorius Cezaris Rū daug dėmesio skyrė augalų lakiųjų medžiagų įtakos žmogaus organizmui tyrimui. Jis stengėsi nustatyti kalniečių pavydėtino ilgaamžiškumo priežastį ir buvo linkęs tai aiškinti gydomuoju kalnų oru, kuris prisisotinęs alpinių pievų gėlių ir žolių aromato.

Komentarai išjungti.