Jūros kopūstai, pavyzdžiui, vartojami aterosklerozei, tromboflebitui, skydliaukės ligoms gydyti ir jų profilaktikai. Ir ten, kur jūros kopūstai vartojami kaip kasdieninis maistas, žmonės dažniausiai mažiau serga minėtomis ligomis. Kaip žinoma, dumblius, kurių yra apie 28 tūkstančiai rūšių, žmogus vartoja nuo neatmenamų laikų įvairiais tikslais, taip pat ir medicinoje.
Literatūros duomenimis, dumbliai nuo senų laikų buvo vartojami kaip vaistai nervų ir endokrininės sistemų ligų terapijoje, kaip kirmėles varantys, šlapimo išsiskyrimą skatinantys ir vidurius paleidžiantys vaistai, ir gana plačiai įvairių sudėtingų mišinių pavidalu esant visiems žinomiems senovėje ir liaudies medicinoje negalavimams. Paprastai buvo paskiriama vartoti visą dumblį (visą gniužulą), šviežiai paruoštus arba išdžiovintus dumblius arba grūstų masių nuovirą, paskanintą įvairiais prieskoniais. Jūriniuose dumbliuose rasta medžiagų, pasižyminčių mažinančiu cukraus kiekį skysčiuose, antiskleroziniu, kirmėles varančiuoju, priešuždegiminiu, antimikrobiniu, priešgrybiniu, nuskausminančiuoju veikimu.
Cheminiu atžvilgiu jūrinių dumblių biologiškai aktyvios medžiagos priklauso įvairioms klasėms. Iš dumblių polisacharidų geriausiai žinomas agaragaras, algininė rūgštis, laminarinas ir fukoidinas. Didelės praktinės reikšmės turi kainojinė ir domojinė rūgštys, kurios jau seniai vartojamos užsienio medicinoje kaip kirmėles varantieji preparatai. Kainojinė rūgštis gaunama iš raudondumblių. Gausi jūrinių organizmų grupė turi benzoto eilės junginių ir jų darinių. Daugiausia fenolio junginių yra rudadumbliuose, iš kai kurių jų rūšių fenolio junginiai buvo išskirti dar praėjusiame amžiuje.
Chinonu rasta įvairiausiose augalų rūšyse, dažniau rudadumbliuose. Dar XX amžiaus pradžioje iš raudondumbhų buvo išskirtos organinės medžiagos, turinčios bromo. Pastaruoju metu tyrimai parodė, kad raudondumbliuose yra įvairios sandaros bromo turinčių medžiagų, kurios pasižymi plačiu antimikrobinio aktyvumo spektru. Be biologiškai aktyvių medžiagų, su bromu iš hidrobiontų išskirta chloro ir jodo turinčių junginių, pasižyminčių antimikrobiniu, priešgrybiniu ir kitokiu veikimu.
Dumblių polisacharidai jau vartojami kaip pagalbinis komponentas (užpildai, emulgatoriai, tepalų pagrindas) pramoniniu būdu gaminant vaistus, jau nekalbant apie platų agaragaro vartojimą mikrobiologijoje. Raudondumbliai ir rudadumbliai, be polisacharidų, turi nemažai ir kitų vertingų biologiniu atžvilgiu medžiagų (aminorūgščių, vitaminų, mikroelementų). Pagrindiniai junginiai, normalizuojantys cholesterino koncentraciją kraujo plazmoje, yra dumblių steroidai fukosterinas ir sargasterinas, kurie jau vartojami kai kurių šalių medicinoje.
Tarp pinčių, žuvų, jūrinių kirmėlių, jūrų žvaigždžių rasta biologiškai aktyvių medžiagų, kurioms būdingas neurotropinis, miotropinis, kardiotoninis, cholinolizinis ir baktericidinis veikimas. Mokslininkai atkreipė dėmesį, pavyzdžiui, į medžiagas spongouridiną ir spongotimidiną, kurios gaunamos iš Karibų jūros pinčių. Šios medžiagos pasitarnavo kaip vieno iš efektyvių antinavikinių vaistų analogas, dabartiniu metu jos vartojamos kraujo ligoms gydyti.
