Mėgstame vandenį Pirmiausia išmokykite vaiką nebijoti vandens: tegul jis visas panyra. atsimerkia ir vandenyje iškvepia. Visus pratimus, kurie reikalingi, kad vaikas išmoktų plaukti, pirmiausia pradėkite daryti su juo ant kranto.
Slinkimas palei krantą 1. Vaikas brenda į vandenį maždaug iki juosmens. Atsispyręs iš karto abiem kojomis, krūtine gula ant vandens. Rankos laisvai ištiestos į priekį. Paslinkęs šiek tiek paviršiumi, vėl atsistoja. 2. Slinkimas ant nugaros. Suaugęs kiša ranką po vaiko juosmeniu. Vaikas, atsispyręs abiem kojomis, gula ant vandens. Rankos – išilgai juosmens. 3. Slinkimas iškvepiant vandenyje. Įpratinkite vaiką be baimės panardinti galvą ir vandenyje iškvėpti. (Neleiskite vaikui neriant pridengti ausų rankomis ar vata.) Slenkant, ai iškvepiama vandenyje, vaiko galva tarp į priekį ištiestų rankų.
Kojų judesių mokymasis ,,Krokodilas”. Maždaug 35-50 cm gylyje vaikas ,,žengia” rankomis dugnu. Kartu jis muša vandenį ištiestomis nuo klubų kojomis su ištemptomis pėdomis: kaire, dešine, kaire, dešine. Tu liūliuok mus, laiveli… Tą patį jis daro laikydamasis už pripučiamojo rato arba plaukiojančio žaislo. Rankų judesių mokymasis. Parodykite vaikui vandenyje, kaip juda rankos plaukiant kraulio stiliumi. Reikia, kad vaikas tuos judesius suprastų ir įsimintų. Rankos dirba taip. Šiek tiek sulenkta per alkūnę dešinioji ranka keliama aukščiau vandens ir grimzta į vandenį prieš petį, toliau už galvos. Pirštai sulenkti. Ranka po vandeniu daromas grybšnis iki klubų. Kai dešinė ranka pasiekia po vandeniu vertikalią padėtį, kairė ranka iškyla iš vandens ir atlieka tokį pat grybšnį.
Iš pradžių vaikas turi išmokti šiuos veiksmus stovėdamas iki krūtinės vandenyje. Paskui išmokti juos slinkdamas. Suaugęs prilaiko vaiką iš apačios. Vaikas kartu mokosi ir rankų, ir kojų judesių. Kojos turi dirbti greičiau negu rankos. Rankų judesiai ritmingi, atliekami be pertrūkio. Tarsi viena ranka visą laiką vytųsi kitą. Praeis šiek tiek laiko, ir vaiko nebereikės prilaikyti jis pats plauks.
Ikimokyklinio amžiaus vaiką puikiausiai galima išmokyti irkluoti. Dėmesio! Visą laiką greta turi būti suaugęs žmogus!
Tegul mažasis sėdasi valtyje ant suoliuko greta jūsų ir abiem rankom paima irklą. Jūs irsitės kitu irklu. Parodykite vaikui, kaip reikia taisyklingai laikyti irklą – lengvai, neįsitempiant, bet taip, kad jis neišslystų iš rankų. Vaikas turi žiūrėti, kad delnai visą laiką būtų sausi, nes kitaip greitai prisitrins pūslių.
Kojos per kelius sulenktos, pėdos tvirtai remiasi į valties dugno skersinį. Pasilenkti į priekį, dar labiau sulenkti kelius, irklą pernešti neaukštai virš vandens, visiškai ištiesti rankas. Irklą į vandenį reikia leisti kraštu ir pa nardinti tris ketvirtadalius mentés, netaškant purslų. Dabar smarkiu, lygiu judesiu reikia patraukti į save rankeną, kartu visu liemeniu atsilošiant atgal, ir taip traukti irklo mente per vandenį.
Kai mažasis išmoks valdyti vieną irklą. bus galima jam duoti į rankas abu – tegu irkluoja abiem rankom, sėdėdamas, kad jos vienodai judėtų. Taip pat svarbu žiūrėti, kad irklai taisyklingai nirtų į vandenį, nes kitaip greitai aplaistys ir save, ir savo draugus.
Atėjo laikas mokytis posūkių. Jeigu nori pasukti valtį į dešinę, dešinį irklą pakelk iš vandens ir tiktai kairiuoju irkis. Jeigu reikia pasukti kairėn, pakelk kairįjį irklą ir tiktai dešiniuoju irkis.
Vaikas greitai pripranta prie visokių naujovių. Veikiai jis ir valtyje pradės jaustis ramiai ir tvirtai.
Tačiau yra viena bėda: irstydamiesi valtimi, vaikai dažnai persisveria per kraštą, kiša rankas į vandenį, skina vandens augalus. Sito jiems leisti negalima, nes gali įkristi į vandenį.
Nuo mažų dienų – su dviračiu Mokėjimas važiuoti dviračiu yra ne tik sportas, bet turi ir praktinę reikšmę: dviratis ,,ne prabanga, bet susisiekimo priemonė”. O vaikui jis dar ir pirmoji pažintis su ..tikrąja“ technika, ir galimybė ,,keliauti”, ir toks sportas, kuris įmanomas kiekvienoje vietoje ir beveik ištisus metus. Važinėjantis dviračiu, darosi koordinuotesni judesiai, lavėja pusiausvyros jautimas, orientavimasis erdvėje. vaikas įgyja daugiau drąsos, ryžtingumo, tvirtėja ir kitos gerosios savybės.
Galbūt triračiu važiuoti jūsų vaikas pradėjo jau antraisiais gyvenimo metais. Tačiau ant dviračio jį galima sodinti tiktai 3-4 metais. Šiuo metu mūsų fabrikai ėmė gaminti įvairius dviračius vaikams nuo trejų iki šešerių metų. Kai kurie modeliai labai patobulinti: jie turi užpakalinę laisvos eigos ivorę, rankinį stabdį, pneumatinės padangos leidžia važiuoti įvairiu kelio gruntu; prie užpakalinio rato pritvirtinti atraminiai ratukai padeda greičiau išmokti važiuoti.
Šešerių metų vaikams (ypač aukštiems) ..mažių“ dviračiai gali būti jau per žemi: Tada reikia jiems pirkti ,,Školniką“. Dviratis teikia vaikui labai daug džiaugsmo. Dovanodami jaunajam savininkui dviratį, paaiškinkite, kaip jis įtaisytas, kaip reikia ji prižiūrėti, iš karto raskite vietą jam laikyti. Ilgainiui išmokykite vaiką naudotis atsuktuvu ir veržlių raktu. Paprasčiausiai dviratį prižiūrėti ir pasitaisyti smulkius gedimus lengvai gali išmokti ir berniukai, ir mergaitės.
Slides reikia parinkti vaikui pagal ūgi. Ne per dideles, bet ir ne per mažas. Slidės smaigalys turi remtis į iškeltos vaiko rankos delną. Slidžių lazdos aukštis — vaikui iki pažastų. Slidinėti reikia ne su veltiniais, bet su batais, kurių galai buki. Bato galas turi būti išlindęs iš po dirželio 3-4 cm. Kad slidė nekristų nuo kojos, iš užpakalio batą turi gerai prispausti užkulnio dirželis.
Rengti vaiką slidinėjimui geriausiai taip: megztinis, pūkuotas treningas, megzta kepuraitė. Su žieminiu paltu slidinėti per šilta. Be to, jis varžo judesius. Išmokykite vaiką pagrindinių slidinėjimo judesių. Žengiamasis žingsnis Atsistoti ant slidžių. Lazdas atremti į suoliuką kol kas jų nereikia. ideol Pakelti su slide dešiniąją koją ir žengti ja per sniegą. Tą pat daryti ir kairiąja koja. Tai ir yra žengiamasis žingsnis.
Slystamasis žingsnis Pagrindinė slidininko stovėsena: kojos šiek tiek sulenktos per kelius, o kūnas pasviręs į priekį. Dabar galima mokytis svarbiausio žingsnio slystamojo. Atsistoti slidininko stovėsena. Nekeliant slidžių nuo sniego, dešiniąja koja daryti slydimo judesį i priekį, perkelti į ją visą kūno svorį. Kai tik pajunti, kad dešinioji slidė stoja, tą patį judesį daryti kairiąja koja. Kuo smarkiau atsispirsi, tuo ilgiau slysi.
Slydimas su lazdomis Dabar jau galima imti slidžių lazdas. Su jomis galima dar greičiau eiti slystamuoju žingsniu. Dešinė koja – kairė lazda, kairė koja – dešinė lazda. Posūkis Patogiausia yra suktis vietoje žingsneliais. Sakysim, nori pasisukti į dešinę. Kilstelėk dešinę koją, bet dešinės slidės galą palik ant sniego. Perkelk ją puse žingsnio dešinėn. Taip pat perkelk ir kairę slidę. Paskui vėl dešinę. Ir taip toliau. Jeigu taisyklingai sukiesi, ant sniego lieka pėdsakai, kurie primena spindulius.
Kopimas Į lėkštą šlaitą galima įkopti žengiamuoju žingsniu plojant slides į sniegą. Kopimas puseglute – į vidutinio statumo šlaitus. Vieną slidę dėti visa plokštuma ant sniego, kitą truputį įstrižai, šonu, ir žiūrėti, kad slidžių galai būtų toli vienas nuo kito. Taip ir kopti aukštyn.
Kopimas laipteliais. Pasisukti kairiuoju šonu į kalnelio viršūnę. Slides laikyti lygiai. Kaire slide žengti šlaitu aukštyn. Paskui kelti prie jos dešiniąją slidę taip, kad abi slidės vėl stovėtų lygiai. Taip galima įkopti i statų kalnelį. Ypač padedant sau lazdomis.
Nusileidimas Prieš leidžiantis nuo kalniuko, reikia prisiminti pagrindinę slidininko stovėseną. Slides statyti lygiai, arti viena kitos. Kelius sulenkti, šiek tiek pasvirti į priekį. Leidžiantis spyruokliuoti kojomis. Kuo statesnis kalniukas, tuo labiau reikia sulenkti kelius ir palinkti į priekį.
Stabdymas Pirmiausia reikia pamėginti stabdyti nuolaidžiausiame šlaite. Stabdyti reikia pusplūgiu viena slidė slysta, į ją perkeliamas kūno svoris; kitą slidę truputį pasukti smaigaliu į pirmąją slidę ir atremti į ją slidę vidine briauna. Taip galima gražiai sustabdyti.
