Žaisliniai baldai, indai yra pagalbiniai žaislai, bet vaikui dažnai reikalingi, nes su jais žaidimas būna išsamesnis, turiningesnis. Gerai žinoma, kaip vaikai mėgsta techninius žaislus: laivus, garvežius, lėktuvus, automobilius, ekskavatorius, traktorius. Kita didelė grupė – statybiniai žaislai. Tai arba surenkamieji namai, arba smulki ir vidutinė statybinė medžiaga. Statybinė medžiaga reikalinga kūrybiniams vaiko žaidimams. Iš jos galima pastatyti lėlei namą, tiltą, užtverti tvorą, padaryti kopėčias argi mažai yra statinių, kurių gali prireikti žaidžiant!
Dažnai vaidmeninis žaidimas ir prasideda statyba. Tiktai ją užbaigęs, vaikas pradeda su savo statiniu žaisti: apgyvendina namą, pastato prie tilto sargybinius. automobiliu važiuoja per tiltą. kolūkiečius perkrausto į naujus namus. atidaro vaikams mokyklą, įtaiso automobilių garažą, veža į elevatorių grūdus.
Ne mažiau svarbus yra ir kitokie žaidimų reikmenys: siūlų ritelės. saldainių popieriukai, seniai susidėvėjusių žaislų ratukai, kriauklės, akmenukai, vinutės, lazdelės, spalvotas popierius, degtukų dėžutės. medžiagos skiautelės…
Tai kaip tik tokie daiktai, kuriuos tėvai dažnai vadina šiukšlėmis. Štai būdingas atvejis. Mergaitė, ruošdama savo lėlėms arbatą, staiga, pasiraususi savo žaislų dėžėje, garsiai pravirko: Kur servetėlės, tu jas vėl tei!” Paaiškėjo, kad mama, tvarkydama žaislus, kai mergaitės nebuvo, išmetė spalvotus saldainių popierėlius. O dabar jų prireikė žaidime pamevaizduoli servetėlėms.
Susijaudinusi, kad negalės svečių priimti kaip reikiant, mergaitė ir pravirko. Gerai, kad motina dar nepridūrė: ,,Apsieisi ir be servetėlių”, bet iš karto kartu su mergaite iškarpė iš spalvoto popieriaus gražias, puošnias servetėles,
Šis įvykis rodo, kaip reikia atsargiai žiūrėti į vaiko surinktus ir stropiai saugomus žaidimų reikmenis. Jų prireikia beveik kiekvienam žaidimui, nes jie gali atstoti įvairiausius daiktus. Vinis gali būti ir termometras, ir švirkštas, ir pieštukas, ir šakutė, ir peilis; saldainio popierėlis — ir servetėlė, ir lėkštelė, ir receptas ligoniui; siūlų ritelé dulys, vaistų dėžutė… puodukas, kad žaislai nenusibostų
Paminėjome daug įvairių žaislų, kurių vaikui reikia turėti. Būtų galima sudaryti dar smulkesnį ir didesnį jų sąrašą. Bet ar reikia iš karto tiek daug žaislų? Ir ar jų visų vaikui prireiks? Turėdamas daug įvairių žaislų, vaikas dažnai juos kaitalios, nė su vienu bent kiek ilgiau nepažais. Todėl gali būti sunku įdiegti tokiam vaikui pastovumą, mokėjimą susitelkti vienam darbui.
Todėl neverta vaikui iš karto duoti visų žaislų. Atidžiai įsižiūrėkite, su kuriais vaikas tuo metu žaidžia ir kurie stovi nejudinami. Juos reikia paimti, o po kurio laiko vėl grąžinti. Jis jais labai apsidžiaugs kaip senais draugais ir su jais žais.
Tarp žaislų yra ir tokių, kurie, vaikui augant, pradeda jo nebedominti. Paprastai jie atitenka jaunesniems broliams ir seserims. Būtų labai gerai, jeigu vaikas savo žaislą padovanotų jaunesniam draugui. Tai turėtų būti jam nepaprastai malonu.
Vaikų žaislai tėvams pridaro daug rūpesčių. Juos reikia prižiūrėti, prireikus ir nuplauti. Kartais vaikai pažaidę nesutvarko žaislų. Dėl to tėvai dažnai nustoja jiems pirkę naujus. ,,Su jais tik vargas”, – aiškinasi jie.
Vaikai turi turėti savo kampelį, kur galėtų žaisti ir ką nors veikti. Tame kampelyje pastatykite vaikišką staliuką ir kėdučių. Būtų labai gerai rasti vietos ir nedidelei spintelei ir joje tvarkingai sudėti vaiko žaislus, knygutes, pieštukus.
Kartkarčiais, maždaug kartą per savaitę (būtinai kartu su vaiku!), kampelį gražiai sutvarkykite. Žaislus reikia nuvalyti drėgna šluoste. Tai gali daryti pats vaikas. Sutvarkoma visa žaidimų medžiaga. Peržiūrimos knygutės, atsilupę lapai ir viršeliai priklijuojami. Taisomos lėlių suknelės. Apžiūrima, kuriuos žaislus reikia taisyti. Šiame darbe kuo aktyviausiai dalyvauja ir vaikas. Rūpestingai nuplaunamas staliukas ir kėdutės. Viską išvalius, žaislai tvarkingai sudedami į savo nuolatines vietas.
Šitaip vis tvarkydamasis kartu su tėvais, vaikas ipranta tausoti ne tik savo daiktus, bet ir suaugusiųjų. Reikia žiūrėti, kad pažaidęs vaikas pats susidėtų žaislus. Todėl šei moje suaugusieji neturi sudaryti tokių sąlygų, kad vaikas galėtų pagalvoti, jog galima ir netvarkyti savo žaislų. Vaikas ne tik turi matyti, kaip suaugusieji, vyresnicji broliai ir seserys. baigę darbą, išmokę pamokas, pavalgę, tvarko savo daiktus, bet ir pats tvarkytis savo daiktus ir žaislus ir kartu
Dažnai patys tėvai ipratina vaikus apsileisti. Sakysime, vaikas žaidžia, o jam sakoma: Einam pasivaikščioti“, „Eik pietų“, raginama paskubėti. Reikia palikti jam laiko susitvarkyti. Kai norite, kad vaikas baigtų žaisti, pasakykite jam tai prieš kelias minutes, įspėkite, jog reikės eiti pietų, pasivaikščioti ar ką nors padaryti, ir liepkite susi tvarkyti žaislus.
Jeigu vaikas yra pradėjęs, kokį nors siužetinį statinį ar žaidimą, reikia visa tai palikti, kol vėl bus galima prie jų grįžti. Sykiais vaikai ta patį žaidimą žaidžia kelias valandas, o kartais ir kelias dienas. Labai gerai, kad vaikas žaisdamas rodo tokį pastovumą, ir nereikia jo trikdyti. Vaikui sunku tęsti žaidimą, jeigu kiekvieną kartą reikės viską pradėti iš naujo, ir daug lengviau prie jo grįžti, kai svarbiausi statiniai stovi neišardyti, lėlės sėdi savo vietose ir viskas primena nutrauktą žaidimą.
Baigdami kartojame: vaiko žaidimas tai svarbiausia jo gyvenimo dalis, ir žaidimui reikia rodyti labai didelį atidumą. Aiškindami vaikams suaugusiųjų gyvenimą ir darbą, padėdami jiems organizuoti žaidimą, darydami ji turiningesnį ir vieningesnį, tėvai sudarys palankesnes sąlygas vaikui visais atžvilgiais lavėti.
Bendrą ikimokyklinio amžiaus vaiko fizinio brendimo vaizdą galima apibūdinti dviem požiūriais. Pirma. palyginti su trim pirmaisiais gyvenimo metais, augimo tempas yra lėtesnis. mažasis ne taip greitai tista į aukštį, ne taip sparčiai auga jo svoris. Antra. vis daugiau jo organų ir organizmo sistemų. jų veiklos rodiklių artėja prie suaugusiųjų rodiklių. Tačiau reikia turėti galvoje. kad ir anatominės šio amžiaus vaiko organizmo ypatybės. ir funkcinės jo galimybės tebeturi daugiausia ..vaikiškų” bruožų, todėl. pertvarkant vaiko organizmo galimybes. galima susilaukti liūdnų padarinių.
Taigi fizinio brendimo tempas sulėtėja. nors ūgis didėja ne taip jau menkai. ir ūgio bei svorio negalima laikyti mažais. Per tuos ketverius metus iki mokyklos svorio ir ūgio didėjimas svyruoja: vienu metu mažasis greičiau stiebiasi aukštyn, kitu – sparčiau auga svoris. Pavyzdžiui. paprastai nuo ketverių iki šešerių metų mažasis labiau paūgėja (per dvejus metus apie 15 cm) ir mažiau padidėja jo svoris (apie 5 kg). Todėl kartais atrodo. kad vaikas liesėja. O iš tikrųjų kaip tik per šiuos metus pradeda didėti raumenų jėga, vaikai darosi ištvermingesni, judresni.
Kalbant apie vaikiškas“ organizmo savybes. reikia dar kartą pabrėžti. kad kai kurios skeleto vietos tebėra kremzlinės (rankų plaštakos, blauzdikauliai, kai kurios stuburo vietos). Tad dar kartą primename, jog labai svarbu stebėti vaiko laikyseną ir žiūrėti. kad miegant būtų taisyklinga jo kūno padėtis.
