Šaltalankiai ilgais spygliais saugo savo uogas nuo smalsių žiūrovų. Ir ne veltui, nes šaltalankio uogose gausu vitaminų, jos pasižymi regeneracinėmis savybėmis ir riebalų apykaitą reguliuojančiomis medžiagomis.
Šaltalankių uogos žiemai ruošiamos su medumi. Iš surinktų uogų spaudžiamos skanios sultys, o iš išspaudų gaminamas gydomasis aliejus. Šaltalankio krūmas su uogomis Šaltalankis paprastai yra krūmas arba nedidelis medelis. Jie yra dvinamiai, todėl, norint užauginti uogas, abi lytys turi augti šalia. Jie pradeda vesti vaisius 4-5 augimo metais.
Pavadinimo kilmė ir istoriniai faktai Literatūros šaltiniuose nurodoma, kad uogas naudojo ne tik žmonės, bet jų lapais ir jaunais ūgliais senovės Romoje buvo šeriami arkliai. Spėjama, kad dėl to ir atsirado lotyniškas šaltalankių genties pavadinimas Hippophae (gr. hippos – arklys, phae – blizgantis).
Uogos ir jų preparatai nerekomenduojami senyviems žmonėms, esant kasos uždegimui ir viduriuojant. Nevartoti dideliais kiekiais, nes tai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus ir nemigą. Šaltalankių vaistinės savybės Vaistinės šaltalankių savybės yra jų sultys ir aliejus. Sultys vartojamos organizmui stiprinti, jo vitaminų atsargoms papildyti, skrandžio rūgštingumui didinti ir virškinimui gerinti.
Šaltalankių aliejus pasižymi regeneracinėmis savybėmis, todėl naudojamas žaizdoms, nudegimams, opoms, praguloms ir gimdos kaklelio erozijoms gydyti. Taip pat minima, kad šaltalankių aliejus pasižymi cholesterolio kiekį mažinančiomis savybėmis, todėl gali būti gera aterosklerozės profilaktikos priemonė. Šaltalankių aliejus gaminamas užpylus sutrintas uogas geros kokybės aliejumi ir bent mėnesį laikant vėsioje, tamsioje vietoje.
Rinkimas ir laikymas Dažniausiai renkamos šaltalankių uogos. Jos paprastai renkamos dar neprinokusios, rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Uogas reikia sunaudoti kuo greičiau, nes jos pradeda ruduoti ir gesti. Jas galima užšaldyti (sunaudoti per 6 mėnesius), džiovinti ir spausti sultis. Džiovintas uogas stikliniuose indeliuose galima laikyti iki vienerių metų.
Šaltalankių uogas galima skinti žiemą, kai jose yra daugiau vitamino E. Tačiau naudojami kiti derliaus nuėmimo būdai, nes vaisiai jau būna minkšti, nelengvai nuplėšiami nuo šakų ir tuoj pat sunoksta.
Lietuvoje aptinkamas retai, tačiau tinkamose dirvose auga dideliais kupstais. Specialiai kultivuojamos veislės yra be sėklų ir užmezga stambesnius vaisius. Mėgsta smėlingas ir žvyringas buveines, todėl įsikuria apleistuose karjeruose ir smėlėtuose šlaituose.
Kiti naudojimo būdai Dėl savo paviršinių šaknų šaltalankis tinka šlaitams ir pylimams sutvirtinti bei dirvos erozijai stabdyti. Tinka gyvatvorėms, nes pakenčia genėjimą. Iš šaltalankių uogų gaminamos tyrės, jų dedama į gėrimus ir patiekalus. Iš jų galima gaminti saldžiarūgščius padažus prie mėsos patiekalų.
Labai skanu šaltalankių uogienę tiesiog užpilti karštu vandeniu. Kaip rinkti šaltalankių uogas Visi, kurie yra ragavę šaltalankių uogų, žino, kad jas saugo aštrūs spygliai. Todėl šaltalankių uogų rinkimas nėra pati lengviausia ir maloniausia užduotis. Vienoje knygoje aprašomas įdomus uogų rinkimo būdas: po augalu, ant kurio kris uogos, pakišamas audeklas, o šaltalankio krūmo kamienas sutraiškomas audeklu išklotu kotu. Taip šaltalankio uogos skinamos nuo šakų. Šis metodas veiksmingas, kai uogos prinoksta ir praeina pirmosios šalnos.
