Siauralapis gaurometis yra 60-150 cm aukščio gėlė. Šakniastiebis storas ir šliaužiantis. Stiebas stačias arba kylantis. Lapai priešiniai, beveik lygiakraščiai. Viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė – melsvai žalia. Žiedai tamsiai violetiniai, netaisyklingi, susitelkę į gana ilgas (10-45 cm ilgio) viršūnines kekes. Vaisius – daugiasėklė plaukuota dėžutė. Sėklos mažos, pailgos.
Auga miškuose, pamiškėse ir kirtavietėse. Lietuvoje paplitęs augalas. Žydi liepos-rugsėjo mėn. Vaistinė žaliava – lapai. Augalas kaupia taninus ir gleives, kurios veikia priešuždegimiškai, jo preparatai mažai toksiški, todėl rekomenduojami sergantiems vaikams ir pagyvenusiems žmonėms.
Liaudies medicinoje gaminama vandeninė ištrauka: 1 valgomasis šaukštas žaliavos užpilamas 200 ml verdančio vandens, 15 minučių pavirinamas vandens vonelėje ant silpnos ugnies, po to paliekamas 2 valandoms nusistovėti, tada perkošiamas. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną prieš valgį sergant skrandžio opalige, gastritu, kolitu ir kitomis virškinamojo trakto ligomis.
Liaudies medicina rekomenduoja žydinčių žiedų pridėti prie skaudamos vietos kaip kompresą, apipylus verdančiu vandeniu. Žmonės taip pat naudojo gauromečio lapų vandeninę ištrauką gerklės skausmui ir ausų uždegimams gydyti.
Kai kuriose pasaulio dalyse valgomos gauromečio šaknys. Jos yra saldaus skonio ir valgomos šviežios arba virtos. Dideli gauromečio medynai auga kirtavietėse ir pakelėse. Ten augę kelerius metus, jie paprastai išnyksta. Taigi, jei vienoje vietoje juos matėte vieną kartą, kitą kartą jų galite ir nebepamatyti.
Iš džiovintų gauromečio lapų gaminama skani ir aromatinga arbata. Skirtingos fermentacijos lapai išgauna skirtingo sodrumo aromatus. Gauromečio preparatai neturi jokio ypatingo šalutinio poveikio, todėl jo arbatą galima vartoti reguliariai.
Kontraindikacijos Jokio neigiamo poveikio nepastebėta. Gaurometrijos vaistinės savybės Liaudies medicinoje gaurometis vartojamas virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimams, galvos skausmams ir nemigai gydyti. Iš gaurometrio pagaminti preparatai tinka išoriniam naudojimui kaip kompresai nuo ausų uždegimų.
Miltelių pavidalo gauromečio žole galima apibarstyti žaizdas. Medicininiais tyrimais įrodytos priešvėžinės gauromečio savybės. Žydintis gaurometis Rinkimas ir laikymas Nupjaukite gauromečio žolę, skirtą naudoti medicinoje. Ji renkama, kai augalas žydi, o po rinkimo džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Surinkta ir tinkamai laikoma vaistinė žaliava tinka naudoti iki 3 metų.
Naudojimas maistui Jauni gauromečio lapai naudojami kaip salotų pakaitalas. Iš džiovintų lapų arba fermentuotų ir vėliau džiovintų lapų gaminama arbata, kuri plačiai vartojama Rusijoje ir Suomijoje. Kai kur jos dedama į šunų maistą. Indėnai valgė jaunus lapus ir nuluptus stiebus. Aliaskoje iš šio augalo gaminami įvairūs saldumynai, pavyzdžiui, saldainiai, želė ir uogienė.
Paplitimas Lietuvoje auga tik viena gauromečio rūšis – siaurašaknis gauromečiukas. Jis aptinkamas miškuose, dažnai yra vienas pirmųjų augalų židiniuose, mėgsta sausas, durpingas dirvas. Kartais sudaro didelius medynus. Dažnai visiškai išnyksta gaisro vietoje, nes įsitvirtina kitos augalijos rūšys. Lietuvoje plačiai paplitęs.
Kiti faktai Medaus bičių mėgėjas. Monoflorinis (renkamas daugiausia iš vienos augalų rūšies), specifinio skonio. Gauromečiai gali augti naftos produktais užterštame dirvožemyje, todėl naudojami biologinei įvairovei atkurti ekologinių avarijų vietose. Kai gauromečio sėklos subręsta, galima rinkti jų pūkus. Kadaise jos buvo naudojamos žvakių dagtims sukti ir pagalvėms kimšti.
Šaltinis – https://lt.wikipedia.org/wiki/Siauralapis_gaurometis
