Vaistinė taukė yra gerai žinomas vaistinis augalas, turintis senovinių savybių gydyti kaulus ir sumušimus. Šių didelių mėsingų augalų rasite augančių pakelėse, šalia sodybų ar drėgnose pievose.
Paprastasis rūgtis dar populiariai vadinamas kaulų žole arba augaliniu kaštonu, arba. Taip pat žinomas kaip: devynbalsė, gyvatžolė, kaštoninė žolė, kaulažolė, kaulažolė, kaulažolė, kiauliauogė, javažolė, riebioji žolė, riebioji žolė.
Daugiametis žolinis augalas, 0,5-1 m aukščio. Šaknys storos, ilgos, šakotos, juodos spalvos. Viduje baltos spalvos. Stiebas stačias, plaukuotas, didelis, tuščiaviduris, sparnuotas. Viršūnėje šakojasi. Lapai pailgai lancetiški. Apatiniai didesni, 6 cm pločio, 10 cm ilgio, lygiais kraštais, siaurėjantys, lapo pagrindas virsta sparnuotu lapkočiu. Viduriniai ir viršutiniai lapai mažesni, kiaušiniški arba laibi, banguotai briaunoti, 3-5 cm pločio ir 10-15 cm ilgio.
Žiedai susitelkę įstrižose kekėse stiebo ir šakų viršūnėje. Jie būna balti, violetiniai arba violetiniai. Žydi gegužės-rugsėjo mėn. Vaisius – skilčialapis su 4 lenktomis, lygiomis sėklomis. Sėklos subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Dauginamas sėklomis, gali būti dauginamas šakniastiebiais.
Riebalų preparatų nerekomenduojama vartoti nėščioms moterims, alergiškiems žmonėms.
Vaistinės savybės. Vaistiniai aliejai nuo seno vartojami lūžiams, sumušimams, sausgyslių patempimams, venų varikozei, įbrėžimams, hemorojui, skrandžio opoms, virškinamojo trakto uždegimams gydyti. Greičiau gyja kaulai, nesivysto osteomielitas. Žinomos kraujavimą stabdančios, antimikrobinės ir priešuždegiminės lašinių savybės.
Žmonės lašinius naudojo nudegimams, patempimams, vabzdžių įkandimams ir žaizdoms gydyti. Iš taukų pagaminti preparatai dažniau naudojami išoriškai.
Veikliosios medžiagos Alantoinas Rinkimas ir laikymas Lašinių lapai gali būti naudojami kaip vaistinė žaliava, tačiau dažniau kasamos lašinių šaknys. Jos ruošiamos pavasarį arba rudenį, po kasimo nuvalomos ir nuplaunamos šaltu vandeniu. Jei šaknys didelės, jos perpjaunamos išilgai ir paskleidžiamos plonu sluoksniu labai gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovinamos džiovykloje iki 50 laipsnių temperatūroje.
Tinkamai paruoštos šaknys yra tamsios spalvos, o perlaužtos – purvinai baltos. Tinka naudoti iki 3 metų.
Paskirstymas Lietuvoje vaistinis riebalas laikomas retu augalu. Šiaurinėse vietovėse jis yra rečiau paplitęs. Auga užliejamose pievose, patvoriuose, pakelėse, šalia šiukšlynų. Vienintelė Lietuvoje natūraliai auganti rūšis yra vaistinė tuklė. Auginamos dekoratyvinės tuklių rūšys.
Auginimas Dauginama sėklomis arba šaknų dalimis. Gali būti sunku pašalinti iš įsitvirtinusių plotų, nes iš mažų šaknų gabalėlių kitais metais išauga naujas augalas. Mėgsta trąšią, drėgną dirvą.
Vartojimas maistui Jauni sviestmedžio lapai naudojami salotoms gaminti ir gali būti troškinami kartu su kitomis daržovėmis. Kai kuriose šalyse maistui naudojami jauni riebaliniai ūgliai.
Šaknis, nulupus ir supjausčius, galima dėti į sriubas. Šaknis galima skrudinti ir iš jų kartu su kiaulpienėmis ar cikorijomis gaminti kavą. Kiti faktai Kiaulpienė yra sumedėjęs augalas. Iš 1 ha plantacijos bitės surenka iki 500 kg nektaro.
Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaistin%C4%97_tauk%C4%97
