Brangakmenių maklerio karjerą Haris Vinstonas pradėjo turėdamas devyniolika metų

Brangakmenių maklerio karjerą Haris Vinstonas pradėjo turėdamas devyniolika metų

Brangakmenių maklerio karjerą Haris Vinstonas pradėjo turėdamas devyniolika metų ir du tūkstančius dolerių kišenėje. Po penkiolikos metu apie jo turtą buvo galima tik spėlioti, apie išvaizdą — taip pat, nes nuo 1945 metų iki mirties spaudoje nepasirodė jokia Vinstono nuotrauka. Vienintelėje, 1976 metais padarytoje agentūros “Black Star” fotografo, deimantų karaliaus veidas patamsintas.

Šis žmogus niekada nesigyrė savo sandėriais. Tik vieną kartą smalsus pašalietis turėjo progą pažvelgti į jo lobius. Tai buvo seniai — 1956-aisiais Diuseldorfe, kai garsusis juvelyras surengė sukauptų papuošalų parodą. Bendra eksponatų vertė buvo 25 milijonai tuometinių dolerių.

Tada Vinstonas parodė unikalų žydrąjį Houpo deimantą (tuo metu buvo įkainotas 1,6 mln. dolerių), kurį 1949 metais nupirko iš milijonieriaus Maklino dukters Evelinos, o 1958-aisiais padovanojo JAV Smitsono institutui. Visi prieš Vinstona buvę šio lemtingojo brilianto savininkai arba tragiškai mirė, arba išprotėjo.

Brilianto “Portugalas” vertė vienas milijonas dolerių. Jis rastas Brazilijoje XVIII amžiuje ir ilgai priklausė Portugalijos karaliams. Kai 1807 metais šalį užpuolė Napoleonas, karalius Žoanas Vi pabėgo į Braziliją su šeima ir briliantu. Vinstonas nupirko akmenį iš nuskurdusių įpėdinių.

Pasaulinio garso vėrinį “Golconda” su dviem nuostabiai nušlifuotais 40 karatų briliantais amerikietis pirko iš kažkokio Indijos maharadžos. Iš tos šalies buvo kilęs ir pagarsėjęs briliantas “Nassac”, kuri Vinstonas perpirko iš prancūzu juvelyro Mobuseno.

Visi pasaulio turčiai ir juvelyrai pavydėjo Vinstonui dvijų kitų retenybių: perlų “Titanic” ir smaragdo “Nepal”. Perlai yra susiję su tragiška ir romantiška istorija. Keturiasdešimt metų amerikietis milijardierius Džonas Astoras rinko vertingiausius pasaulio perlus, sukaupęs septyniasdešimt vieną, liepė pagaminti vėrinį ir padovanojo ji žmonai. Juodviems plaukiant į tėvyne “Titaniku”, vėrinys buvo jos kajutėje Kai laivas ėme skęsti, į gelbėjimo valtį įsodinta Astoro žmona prisiminė. Ponia Astor paprašė belipančio į valtį vyro atnešti juos. Jis nuėjo, atnešė, metė į valtį, pats su laivu nugrimzdo į dugną Amerikoje ponia Astor pardavė perlus.

Patiko? Pasidalink
Komentarai išjungti.