Geg 28, 2021
265 Views
Komentavimas išjungtas įraše Dirvoje esančiu ligų sukėlėjams sunaikinti dirva dezinfekuojama

Dirvoje esančiu ligų sukėlėjams sunaikinti dirva dezinfekuojama

Written by

Dirvos dezinfekcija. Dirvoje esančiu ligų sukėlėjams sunaikinti dirva dezinfekuojama karštais garais, formalinu, vaparnu arba chlorkalkėmis. Dezinfekuojant karštais garais, dirvoje išdėstomi metaliniai vamzdžiai su skylutėmis garui praeiti. Į šiuos vamzdžius iš garo katilo leidžiami karšti garai, kurie pro vamzdžių skylutes patenka į dirvą. Karštais garais dirvą galima įkaitinti iki 100°. Jei skylutės vamzdžiuose gerai išdėstytos ir išpurenta dirva, tokia temperatūra pasiekiama labai greitai. Laikant tokią temperatūrą 10-20 minučių, dirvoje žūva daugelis grybų, bakterijų, augalų kenkėjų, taip pat ir piktžolių sėklos.

Dezinfekuojant dirvą formalinu, į 1 m2 dirvos reikia išpilti 10-15 litrų 1-3% formalino tirpalo. Lengvose dirvose tirpalo galima pilti iki 20-25 litrų. Tirpalą išlaisčius, dirvą reikia pridengti brezentiniais maišais ir taip palaikyti keletą dieną. Nuėmus maišus, dirvą gerai išvėdinti, ją perkasant. Sodinti augalus į tokią dirvą galima ne anksčiau kaip po 14 dienų. Šiuo būdu dezinfekuojant, sunaikinami grybai ir bakterijos, tačiau piktžolių sėklos ir daugelis kenkėjų nežūva.

Dezinfekuojant vapamu (karbationu), 1 m2 dirvos reikia išlaistyti 5 litrus 1-1,5% koncentracijos tirpalo. Po dezinfekcijos dirvą taip pat reikia perkasti, kad išsivėdintą. Šis preparatas sunaikina ne tik grybinės bei bakterinės kilmės gėlių ligų sukėlėjus, bet taip pat ir piktžolių sėklas ir dirvoje esančias nematodas.

Dezinfekuojant dirvą chlorkalkėmis, reikia iš rudens 1 rn2 dirvos išberti 50– 100 g chlorkalkių miltelių. Chlorkalkės ore greitai drėgsta ir sugenda, todėl jas reikia laikyti hermetiškuose induose tamsoje.

Augalų purškimas ir dulkinimas. Norint apsaugoti augalus nuo infekcinių susirgimų, juos reikia purkšti arba dulkinti cheminėmis medžiagomis. Sergančio augalo išgydyti kol kas neįmanoma; geriausiu atveju galima tik sustabdyti ligos plitimą, todėl profilaktinius purškimus reikia pradėti dar prieš ligų pasirodymą arba pasirodžius pirmiesiems ją požymiams.

Purškimui naudojamas chemines medžiagas pirmiausia reikia atitinkamai paruošti — atskiesti arba ištirpinti vandenyje. Tirpstančios vandenyje medžiagos sudaro vienalyčius skysčius—tirpalus. Blogai tirpstančios medžiagos sudaro koloidus arba suspensijas. Suspensija nuo koloidinio skysčio skiriasi kiek didesnėmis netirpslančiomis, vandenyje plūduriuojančiomis cheminių medžiagą dalelėmis. Emulsijos susidaro, intensyviai maišant du tarpusavyje nesimaišančius skysčius.

Kad purškimai duotą geresnį efektą, reikia purškiant laikytis tam tikrų reikalavimų: 1) chemikalai purškimui turi būti paruošti, griežtai laikantis nurodytų taisyklių; 2) purškiamas preparatas turi vienodai smulkiais lašeliais pasiskirstyti augalo paviršiuje; 3) po purškimo neturi susidaryti dideli skysčio lašai, kurie lašėtą nuo augalo; 4) negalima purkšti, kai didelis vėjas; 5) jeigu po purškimo, nepraėjus 4 valandoms, nulijo lietus, tai purškimą reikia pakartoti; 6) lietingu laikotarpiu arba ligai smarkiau įsigalėjus, reikia purkšti kas 7-10 dieną 4-5 kartus; kitais atvejais pakanka 2-3 purškimą kas dvi savaites; 7) saulėtomis dienomis negalima purkšti, nes, stipriai kaitinant saulei, vanduo smarkiai garuoja, susidaro stipresnės skysčio koncentracijos, kurios apdegina augalus. Tokiu atveju geriau purkšti rytais, nukritus rasai arba gerokai po vidurdienio.

Augalą dulkinimui chemikalai naudojami gryni (pvz., siera) arba sumaišyti su kokia nors balastine medžiaga — kaolinu, talku, pelenais. Dulkinti augalus geriausia rytą arba vakarop, kai augalai rasoti, nes tada chemikalo milteliai geriau prilimpa prie augalų.
Lauke augančią augalą negalima purkšti ir dulkinti žydėjimo metu, nes daugelis chemikalų pavojingi bitėms ir kitiems naudingiems vabzdžiams.

Article Categories:
GĖLĖS

Comments are closed.