Atsakyti į šį klausimą labai sunku. Mus pirmiausia domina ne skulptoriaus arba tapytojo kūrinio dydis, o meninė vertė.
Pavyzdžiui, didžios skulptūros abiem prasmėmis yra senovės Egipto statulos; jos yra vienos iš stambiausių skulptūrinių paminklų ir kartu turi didelę meninę vertę.
Prie tokių skulptūrų priklauso vadinamieji Memnono kolosai (Rodoso kolosai). Šios dvi milžiniškos statulos veikiausiai vaizduoja faraoną Amenhotepą III (XXII amžius pr. m. e.), jų aukštis siekia 20—23 metrus. Stovėdamos atvirame ore, jos palengva. iro. Jose atsirado plyšių ir, saulės spindulių veikiamos, statulos rytais ėmė leisti savotiškus garsus, — lyg ūžė, lyg švilpė.
Todėl antikiniai autoriai manė, kad šios statulos vaizduoja mitinį valdovą Memnoną, Auroros (Aušros) sūnų. Kai kilo pavojus, kad šios statulos visiškai sugrius, jos buvo restauruotos ir sutvirtintos. Nuo to laiko statulos nutilo Visam laikui.
Kita puiki didžiulė skulptūra yra garsusis Gizės sfinksas. Šio sfinkso amžius siekia labai žilą senovę. Jis buvo sukurtas nežinomo menininko apie 2800 metus prieš m. e., iškaltas iš akmens, savo forma panašaus į gulintį gyvulį. Šis akmens blokas tik truputį aptašytas, detaliau išryškintos sfinkso letenos ir galva su būdingu faraonų galvos apdaru. Ar jis turėjo ką nors vaizduoti—nežinia. Spėjama, kad jo veidas yra tada valdžiusio faraono Hefreno portretas.
Per ilgus amžius vėjo nešamas dykumos smėlis beveik visiškai jį užpustė. Paviršiuje liko tik nugara ir galva. Apie 1400 metus prieš m. e. faraonas Tutmosas II iš XVIII dinastijos įsakė jį atkasti ir pastatyti memorialinę lentą, kurioje šis įvykis aprašytas hieroglifais. Lenta buvo pritaisyta ant sfinkso krūtinės, tarp jo priešakinių letenų. Mes galėsime įsivaizduoti, kokia didelė yra ši skulptūra, sužinoję jos atskirų dalių dydį.
Sfinkso aukštis nuo pagrindo ligi galvos viršūnės 20 metrų, kūno ilgis 73 metrai, veido plotis—4 metrai, o nosies aukštis—1 metras 70 centimetrų.
Dabar sfinkso veidas sužalotas Tai atsitiko XIX amžiaus pabaigoje, anglų artilerijos pratybų metu.
Taip pat labai didelės statulos, vaizduojančios sėdinčius faraonus prie įėjimo į Ramzio II antkapį Abu Simelyje, nors jos kiek mažesnės už Memnono kalosus ir sfinksą.
Taip pat milžiniško dydžio yra puikios indų ikibudinio laikotarpio ir budizmo vystymosi pradžios (IV amžius prieš m. e.——VI m, e. amžius) skulptūros; daugiausia jos stovi ant mūrinių šventyklų arba įprastiniuose grotuose. Vaizduoja jos Šivą, Krišną, Budą arba budistų šventuosius, vadinamus archatais (taip pat archantais), dievus, demonus ir t. t.
Nemažų skulptūrų galima taip pat sutikti Kinijoje, pavyzdžiui, ties Pekinu. Ten yra ištisas imperatorių mauzoliejų ansamblis labai puikiais vartais ir alėjomis, kurias saugo kelių metrų aukščio dramblių, arklių statulos.
Vėlesniais laikotarpiais vis mažiau beatsiranda tokių milžiniškų statulų. Mat, skulptūros įgauna kitokią paskirtį. Naujais laikais statulas imta statyti skulptūriniuose architektūriniuose ansambliuose. Todėl skulptūrų dydžiai mažėja ir priklauso nuo ansamblio.
