Prieš porą metų į “Christies” aukciono katalogą buvo įtraukta skulptoriaus Antuano Lui Bari (Rodeno arrižininko) statulėlė — riteris ant žirgo. Jos pradinė kaina — 25 tūkstančiai svarų. Bet vienam vartančiam šį katalogą antikvarui kilo įtarimas, ar tai ne ta pati statulėlė, kuri prieš du mėnesius buvo pavogta iš privačios kolekcijos. Firmos “Christies” vadovas ilgokai nesiryžo braukti skulpturėlę iš katalogo, nes jos tuometinio savininko reputacija abejonių nekėlė, jis tik sutiko atidėti pardavimą.
Bet įžvalgusis antikvaras pasirodė besąs teisus, nors statulėlės neatpažino net tikroji jos savininkė. Isikišus policijai, pavyko nustatyti, kas norėjo praturtėti per aukcioną. Bari skulptūrėlė iš tiesų buvo pavogta iš pilies Prancūzijoje ir išvežta į Turiną, po to atgabenta į Angliją, kur turėjo būti pelningai parduota “Christies” aukcione. Taigi net labai savo reputaciją branginanti firma pateko į sukčių pinkles ir išstatė pardavimui vogtą daiktą. Na o apsukriuoju vertelga pasirodė besąs Pizos antikvaras Romanjolis.
Oficialiai apkaltintas vogtų daiktų supirkimu jis buvo patupdytas į kalėjimą Lukoje. Deja, vagių sandėriai su nelabai sąžiningais antikvarais ne naujovė. Meno šedevrus šiandien vagia ne tokie rafinuoti ir elegantiški džentelmenai kaip Arsenas Liupenas. Kartais veikiama tiesiog gangsteriškais metodais. Štai 1985 metais į Paryžiaus Marmatono muziejų įsiveržę ginkluoti liepė lankytojams gultis ant grindų, sargus surišo ir išnešė 8 paveikslus, tarp kurių buvo Renuaro, Bertos Morizo drobės ir garsusis Klodo Monė paveikslas “Ispfidis: saulėtekis”, davęs pavadinimą naujai meno srovei — impresionizmui.
Šie paveikslai, kurių vertė 20 milijonų dolerių, buvo surasti tik 1990 metų gruodį. Sulaikyti 7 “asmenys — prancūzai, italai ir japonas. Ir vis dėlto tai unikalus atvejis. Meno kūrinių vagys — ne bankų plėšikai. “Didžiųjų meistrų” imasi žmonės, turintys menininko sielą ir mėgstantys paslaptingumą. 1982 metais Albi vagys apsiginklavę virvėmis ir kopėčiomis naktį įsibrovė į vyskupo rūmus, kuriuose buvo prisiglaudęs Tulfizo-Lotreko muziejus. Jei kas nors ir butų juos pamatęs, tikriausiai būtų pamanęs, kad pateko į gotikinio romano laikus. Bet tie “herojai” pagrobė 6 geriausius Tulfizo-Lotreko darbus, tarp jų ir “Žirgų lenktynes”.
Na o 1985 metais apsilankę viename Tokijo muziejuje vagys, kaip ir pridera japonams, buvo labai praktiški. Vidury šviesios dienos jie išsinešė garsiojo postimpresionisto Eduardo Viljaro “Adytoją”. Nusikaltėliai pasinaudojo paprasčiausiu atsuktuvu. Pasaulyje daugėja” turtingų žmonių. 1990 metais vien Jungtinėse Valstijose buvo 2 milijonai milijonierių. Tad norinčių pasipuikuoti ne tik kadilakų kolekcijomis, bet ir didžiųjų meistrų drobėmis, brangiais sieniniais laikrodžiais, unikaliais juvelyriniais dirbiniais netrūksta.
Pirkdami meno kūrinius naujieji milijonieriai apsisaugo nuo svaro, dolerio, markės ar jenos kurso kritimo. Įsigytas meno kūrinys neša pelną — tikrą ir vis didėjantį, be to, teikia jo savininkui garbę. Meno vertybių, kurias galima oficialiai jsigyti, visiems pageidaujantiems neužtenka, tad šią spragą ir užpildo nusikaltėliai. Vienur jie pavagia, kitur — parduoda. O kadangi toks biznis tikrai pelningas, jis jau seniai peržengė vienos valstybės sienas ir įgavo pasaulinį mastą.
Šiandien — tai gerai organizuotas verslas, kuriuo vis labiau susidomi Amerikos ir Sicilijos mafija, Neapolio kamora, Kalabrijos dringeta, Japonijos jakudzos ir kitos tarptautinės nusikaltėlių organizacijos. Štai “Koza-Nostra” ne tik vagia pagal užsakymą, bet ir parūpina reikiamus dokumentus kūrinio išvežimui iš šalies. Italijos pietūs — tai mafijos žemė, jau seniai tapusi nelegalių kasinėjimų zona. Anksčiau teritoriją, kurioje buvo atliekami archeologiniai kasinėjimai, saugojo patruliai su šunimis.
Dabar šunims maitinti valstybė neduoda pinigų. Mat Italijoje paminklų apsaugai kasmet skiriama tik 0,19 procento šalies biudžeto, bet du trečdaliai Šios sumos tenka Paminklų apsaugos ministerijos tarnautojams. Vis dažniau vagiami impresionistų ir postimpresionistų darbai, mat jais labai susidomėjo japonai. Beveik visus 1990 metais aukcionuose parduotus paveikslus, tarp jų ir garsiąsias van Gogo drobes “Daktaro Gašė portretas”, “Autoportretas”, nusipirko Tekančios saulės šalies milijonieriai, sumušdami visus kainų rekordus. O tiems, kurie paveikslų negavo, ateina į pagalbą jakudzos.
Juk pelnas didelis, o rizika — maža. Nepritruksta išradingumo ir amerikiečiams. Štai Kalifornijos “bosas” Sonis Džipsonas, kuriam priklauso 20 viešbučių ir 4 bankai ir kuris kontroliuoja 800 prostitučių, pasielgė itin originaliai. Jis “užsakė” pagrobti Stradivarijaus smuiką turinčio žmogaus dukrą. Taigi vaikas už smuiką.
