Šeimoje pirmaklasis. Ateina diena, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą. Tai didelis įvykis mažojo žmogaus gyvenime. Iki mokyklos jis naudojosi didele laisve, pagrindinis jo užsiėmimas buvo žaidimai.
Mokinys jau turi nustatytas pareigas, privalo paklusti griežtam mokyklos reglamentui, atlikti skiriamus namų darbus. Mokykloje vaikui tenka didelis psichinis krūvis, nes mūsų amžiuje labai padidėjo apimtis žinių, kurias reikia įsisavinti.
Vaiko nervų sistema yra jautresnė, dirglesnė negu suaugusiojo. Vaikas greitai ir jautriai reaguoja į tėvų, draugų tarpusavio santykius. Jį stipriai veikia nauja aplinka, nauji įspūdžiai. Ne visi vaikai vienodai greitai ir lengvai paklūsta disciplinai, ramiai išsėdi per pamokas ir t. t.
Lengviau prie mokyklos reikalavimų prisitaiko tie vaikai, kurie mokyklai buvo sistemingai ruošiami. Jie yra daug valingesni, gali ilgiau sukaupti dėmesį, greičiau suvokia aiškinamą medžiagą, be to, nelabai pasiduoda naujų draugų įtakai. Mokyklai ruošti ir tinkamai auklėti vaikai būna aktyvesni, judresni, geresnės nuotaikos, visuomet atsako i mokytojo klausimus, noriai dalyvauja įvairiose varžybose ir konkursuose, labai stengiasi laimėti.
Prie mokyklos reikalavimų dažnai sunkiai prisitaiko nervingi, po galvos traumų, netikusiai auklėti šeimoje vaikai ir dalis tų, kurie nelankė darželio arba parengiamosios klasės. Pradėję lankyti mokyklą, vieni naktimis blogai miega, šneka, verkia, išgyvena dienos įspūdžius, dieną be priežasties pradeda verkti, nenori eiti į mokyklą. Kiti pasidaro užsispyrę, grubūs, atsisako klausyti, ilgai neužmiega. Atsiradus išvardytiems požymiams, nedelsdami pasitarkite su mokytoju ir nervų ligų gydytoju.
Pasitaiko vaikų, kurie labai jautriai ir sunkiai pergyvena konfliktus su draugais ir mokytojo pastabas. Jie pasidaro nesukalbami, nenori eiti į mokyklą, valgyti, kartais pradeda mikčioti. Nesiimkite jokių prievartos priemonių, raskite būdą (kiekvienu konkrečiu atveju jis kitoks) apie padėtį klasėje ir bent su vaiku ramiai pasišnekėti, išklausinėti jėgomis sušvelninkite konfliktinę situaciją.
Kartais, kai konfliktinė situacija sukuriama šeimoje, dažniausiai pasitaiko du kraštutinumai. Vieni tėvai savo vaikus laiko gabesniais užkišus, taip nuteikia ir vaikus. Tėvai laukia, kad mokykloje jų įpėdiniai sukels nuostabą, o kai to nejvyksta, vaikai nusivilia mokykla ir pasipiktina mokytojais. Nepatenkinti lieka ir tėvai. Šitai jau sukelia konfliktinę situaciją.
Žalingas ir kitas kraštutinumas. Kai kurie tėvai, girdėdami apie kitų šeimų vaikų ,,nepaprastus gabumus”, pradeda vaikams priekaištauti, kad jie esą nevykę, negabūs, atsilikėliai, peikia juos prie pašalinių žmonių. Tai taip pat labai neigiamai veikia mokinį.
