Sunku būtų sukurti jaukumą patalpose be kambarinių augalų. Kiekvienos jų turi savo tolimą tėvynę šiltuose subtropikų ir tropikų kraštuose. Kas besuras tą fikusą Indijoje, kurio vegetatyviniais auginiais dalijamės, norėdami užsiauginti savo namuose? Kas buvo tas nuostabus keistuolis, pirmasis paėmęs Meksikoje dygliuotus kaktusų rutulėlius ir pamėginęs auginti Europoje? Ką jautė šis žmogus, pirmąkart pamatęs žydint šiuos savo rankomis užaugintus neįprastus augalus?
Kambarinėms gėlėms reikia geros priežiūros. Jie reiklūs temperatūrai, šviesai, drėgmei. Dauguma kambarinių augalų dauginami vegetatyviškai: auginiais, kero dalijimu, lapais ir jų dalimis. Sėklomis dauginamos beveik visos palmių rūšys ir keletas kitų kambarinių augalų: margenis, sprigė, smidras, ciklamenas.
Kambarinius augalus galima įvairiai sugrupuoti, pavyzdžiui – lapinės kambarinės gėlės. Jos auginamos dėl dekoratyvių lapų. Lapinės žydinčios kambarinės gėlės dažniausia turi gražius lapus ir žiedus. Atskirą grupę sudaro sukulentai. Tai augalai, turintys mėsingus lapus ar stiebus, kur sukaupia daug vandens ir maisto atsargų. O koks gėlininkas neaugina vijoklinių ir svyrančiųjų augalų. Juk be chlorofito ar gebenės mokyklos ir kitos visuomeninės įstaigos beveik neišsiverčia. Dauguma šios grupės augalų gali augti tamsesnėje patalpoje, suteikdami tokiai vietai gyvybės, spalvingumo.
